Ar tapsime pažangia žemės ūkio šalimi?

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai ir žemdirbių organizacijų atstovai po apsilankymo Briuselyje įsikūrusiose Europos Sąjungos institucijose į Lietuvą grįžo nusiteikę ne itin optimistiškai.

Jau tapo įprasta bet kada nuėjus į parduotuvę rasti įvairiausių maisto produktų. Net nesusimąstome, kaip jie čia patenka, ir ar visada taip bus. Nuo Europos Sąjungos (ES) bendros žemės ūkio politikos priklausys, ar Lietuva galės likti konkurencingos žemdirbystės šalis. Pasižiūrėti iš arti, kaip sprendžiami žemės ūkio reikalai, į Briuselį ir buvo nuvykę mūsų Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai ir žemdirbių organizacijų atstovai. Pastarieji teigė nesuprantantys, kodėl Lietuvos visuomenė neigiamai vertina žemdirbių kovą dėl paramos žemės ūkiui. „Juk paramą gauna net labai išsivysčiusių Europos valstybių ūkininkai, o mūsų šalyje žemdirbiai runkeliais vadinami, – piktinosi jie per susitikimą su Lietuvos nuolatinės atstovybės vadovu ambasadoriumi Ryčiu Martikoniu. – Žemės ūkis – specifinė ekonomikos šaka, jos sėkmė dažnai priklauso nuo daugelio aplinkos veiksnių.”

Mokame dirbti

Atvykusiuosius į Briuselį labiausiai nudžiugino ambasadoriaus R.Martikonio požiūris į žemės ūkį. Diplomatas įsitikinęs, kad ši šaka turi ateitį tiek Lietuvoje, tiek Europoje. „Visi privalome apie tai mąstyti, nes visi norime valgyti, ir skaniai valgyti. Ir tai ne tik stalo reikalai, svarbi ir ekonomikos, kultūros, galiausiai net šalies saugumo dalis. Juk mes mokame dirbti žemę, perdirbti maistą. Pagrindinis rūpestis – kaip tą ūkį modernizuoti, būti šiuolaikiškiems”, – kalbėjo ambasadorius. Jo teigimu, žemės ūkyje taip pat įmanomos aukštosios technologijos, tik reikia, kad būtų kuo mažiau žemės ūkio rinką iškraipančių veiksnių. „Galime orientuotis ne tik į masinę gamybą, bet ir gaminti ką nors įmantresnio, tai, ko kitur nėra. Juk visi džiaugiamės galėdami svečiams iš užsienio pasiūlyti ar lietuviškos duonos, ar lietuviškų mėsos produktų”, – sakė R.Martikonis.

Geras įvaizdis

Ambasadoriaus nuomone, Lietuvos visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad žemės ūkio šalis – tai atsilikusi šalis, yra klaidingas. „Žemės ūkio valstybės įvaizdis – labai geras įvaizdis. Žinoma, nereikia stengtis Lietuvos paversti vien žemdirbių kraštu. Tačiau kalbėti, kad žemės ūkis yra Lietuvos atsilikimo veiksnys – neteisinga ir net nesąžininga. Žemės ūkis gali gražiai derėti su žinių visuomene. Tai rodo šiaurės šalių pavyzdžiai. Jos mums galbūt artimiausios šiuo požiūriu. Tai vienas kitam neprieštarauja, priešingai – sustiprina”, – dėstė R.Martikonis.

Diskriminacija?

Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovai susitiko su Europos Komisijos (EK) narėmis Marianna Fischer Boel ir Dalia Grybauskaite, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku Neilu Parishu, kitais atsakingais pareigūnais.

„Svarbiausia buvo išgirsti, kada bus priimta programa iki 2013 metų, kokią gausime paramą ir kaip ji bus teikiama. Žemdirbiai jau nori teikti paraiškas, nori žinoti, į ką jiems orientuotis modernizuojant savo ūkius. Metai greitai praeis, o ūkininkams jau šiandien reikia žinoti perspektyvas”, – pasakojo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius.

Jo teigimu, priešingu atveju ūkininkai rizikuoja patirti daug nuostolių, gali net kilti ūkių žlugimo grėsmė. „Turiu pasakyti, kad optimizmo išsivežame nedaug. Šiek tiek nuvylė ES institucijų darbuotojų, atsakingų už žemės ūkį, požiūris. Palikta mažai laisvės kompromisams, deryboms, tiesioginių išmokų atsiėmimo tvarkai. Lietuva turi didinti ūkių konkurencingumą. Norime, jog išmokos būtų susijusios su gamyba. Tačiau EK dar 2003 metais, prieš ES plėtrą, sudarė sau geresnes sąlygas – pasistengė, kad į ES įstojusios naujos šalys negautų didelės paramos, o visa didžiausia dalis atitektų senbuvių ūkininkams”, – kalbėjo V.Rinkevičius.

Anot komiteto pirmininko, šiuo atžvilgiu egzistuoja didžiulis lobizmas, tam tikra diskriminacija. Esą priimant sprendimus jaučiama ES senbuvių įtaka ir Lietuva šioje sistemoje pralaimi. „Be abejo, tai lemia jų patirtis. Senosios ES šalys prognozuoja, žvelgia 10 metų į priekį, o mes dar nespėjame, trūksta administracinių gebėjimų, patirties”, – prisipažino V.Rinkevičius.

Iki šiol tiesioginės išmokos už hektarą ES senbuvių ūkininkams buvo didesnės nei naujokams. Pavyzdžiui, Prancūzijos ūkininkai už hektarą gaudavo apie 1400 litų, Lietuvos – tik 400-500 litų.

„Vakar lankėmės viename Belgijos pieno ūkyje. Kaip mums ten pasakojo, belgai gaudavo 400 eurų už hektarą. Kitose šalyse išmokos už hektarą panašios, skaičiuojant litais – daugiau kaip tūkstantis, – pasakojo V.Rinkevičius. – Tad suskaičiuokit skirtumą. Parama mums buvo du tris kartus mažesnė nei senosioms ES šalims. O Lietuvoje dar girdėti pavydo balsų, esą žemdirbiai gauna daug pinigų. Tik ar pagalvojama, kad kainos mūsų šalyje kyla?”

Vis dėlto komiteto pirmininkas sutiko, kad ir Lietuva gauna didžiulę paramą, be jos būtų dar labiau atsilikusi.

Parama – kaimo plėtrai

Pasak V.Rinkevičiaus, Lietuvai stojant į ES kalbėta, jog mums skiriamos išmokos mažesnės dėl pigios darbo jėgos ir mažesnių išteklių. „Tikinta, kad per daug gerai gyvensime, jei gausime tiek, kiek senosios ES šalys, – teigė jis. – Iš tikrųjų ir darbo jėgos, ir energijos kainos per porą metų Lietuvoje labai pakilo. Daugelio išteklių dydis pasiekė Vakarų Europos lygį. Išmokos, deja, ne. Mums labai rūpėjo sužinoti, kokia bus žemės ūkio politika 2013 metais. Tačiau nieko paguodžiamo nesužinojome. Suprantama, paramos sulauksime, bet kaip ji bus teikiama, neišgirdome.”

V.Rinkevičius pripažino, jog Lietuva gaus didelę paramą per kitas priemones – per kaimo plėtrą. „Galbūt ir gera politika, kad norima pinigus ne atimti iš kaimo, bet nukreipti į jį kitais kanalais. Į kaimą ateina dideli pinigai. ES orientuojasi į tai, jog paramą reikia atskirti nuo gamybos”, – aiškino jis.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, kaime gyvena 1,3 mln. žmonių. Ūkiuose jų dirba tik 180 tūkstančių. Tad kaimo plėtra pagerins ne vien ūkininkų, bet ir kitų kaime gyvenančių žmonių gerovę.

Apie pieną

Tačiau V.Rinkevičių pradžiugino aiškumas dėl pieno kvotų. „Jos bus naikinamos galbūt nuo 2015 metų. Pritariame, šias kvotas galima ir anksčiau panaikinti, nes Lietuva su jų problema susidurs jau po metų kitų. Neužteks tos kvotos, kuri yra išsiderėta, – dėstė jis. – Tačiau mums nerimą kelia ketinimas panaikinti pieno produktų eksporto subsidijavimą. Motyvacija buvo tokia: ES vidaus rinkoje labai padidėjo pieno produktų kainos, todėl esą nereikalingos eksporto subsidijos. Tačiau Lietuvoje situacija kitokia. Dauguma gamintojų eksportuoja į Rusiją ir trečiąsias šalis. Tai sudaro apie 70 proc. mūsų pieno produktų eksporto, į ES valstybes – 30 procentų.”

Pasak V.Rinkevičiaus, eksporto subsidijos panaikintos visiems, neatsižvelgiant į tai, kur eksportuojama. Produkciją vidaus rinkai tiekiantys gamintojai labai nenukenčia negaudami eksporto subsidijų. Tačiau nukenčia mūsų eksportuotojai, daugiausia pieno produktų išvežantys į Rusiją.

„Kėlėme tą klausimą, kalbėjome ir su žemės ūkio komisare, tačiau mums buvo pasakyta, kad jau viskas nutarta, nieko pakeisti negalima. ES turi bendrą politiką. Nuvylė tokia jų nuomonė. Matyti, jog senosios šalys prastumia tuos sprendimus, kurie dažniausiai mums nelabai naudingi. Deja, turime su tuo susitaikyti”, – apgailestavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Priekaištai Lietuvai

Išsakęs nemažai nusivylimo žodžių V.Rinkevičiaus vis dėlto sutiko, kad Lietuva, gaudama nors ir tokią paramą, galės tapti modernėjančio žemės ūkio šalimi. „Tačiau, kaip mums Briuselyje pabrėžė EK Žemės ūkio direktorate, Lietuvoje esama per daug žemės ūkyje užimtų žmonių. Dar buvo priekaištauta, kad mūsų šalies ūkiai per maži. Reikia keistis. Tai mūsų namų darbai. Turime juos atlikti. Jei to nepadarysime iki 2013 metų, daug kas nusivils. Jau dabar privalome pasakyti ūkininkams, kas jų laukia. Konkuruoti ES rinkoje ūkiai, kuriuose – viena karvytė, paršiukas, pulkelis vištų, negalės. Ir 20 hektarų ūkis nebus konkurencingas. Tokio nedidelio ūkio savininkas sugebės išgyventi, jei turės dar kokį kitą verslą ar darbą. Tai galės būti tam tikras jo hobis, gyvenimo būdas, bet ne pagrindinis pragyvenimo šaltinis”, – aiškino V.Rinkevičius.

Biokuro gamyba

Didelės perspektyvos žemdirbiams atsiveria biokuro gamybos srityje. V.Rinkevičius įsitikinęs, jog po metų kitų net gali kilti konkurencija dėl žaliavos tarp biokuro ir maisto produktų gamintojų. „Bijau, kad ateityje brangstant naftai biokuro gamybos įmonėms reikės vis daugiau žaliavos. Ir jeigu tam bus pelningiau auginti grūdus, galimas dalykas, jog kils ir maistui auginamų javų kainos. Atsižvelgdamas į visa tai matau gerą Lietuvos žemės ūkio perspektyvą”, – sakė Seimo narys.

Anksčiau Vakarų šalys mokėjo išmokas ūkininkams, kurie palikdavo dalį savo žemės dirvonuoti, kad nebūtų priauginta pertekliaus. Pasak V.Rinkevičiaus, tokios praktikos jau atsisakoma. „Tai išgirdome ir iš komisarės. Tokiose žemėse dabar auginami produktai, tinkantys biokurui gaminti. Čia remiama kitaip – po 45 litus už hektarą. Iki šiol Lietuva negaudavo tokių išmokų. Nuo šių metų gaus”, – pabrėžė jis.

Ar atsiras mažų cechų?

Seimo narys Kazimieras Starkevičius piktinosi, kodėl mūsų parlamente jie girdėjo vienus skaičius, o atvykę į Briuselį – kitus. Kalbėdamas apie paramą kaimo plėtrai jis sakė: „Įsivaizduokite, pastatysime, pavyzdžiui, pieno perdirbimo fabriką, o kas garantuotas, kad jis nebankrutuos? Dabartiniai fabrikai pajėgūs perdirbti mūsų produkciją. Lankėmės viename Belgijos pieno ūkyje. Pieno supirkimo kainos čia – maždaug 20 centų už litrą. Dabar aiškinama, esą pastatysime kooperatinį fabriką ir jis ūkininkui mokės po pusantro lito. Iš ko gi mokės? Fantazija!”

Iki šiol žemdirbiai girdėjo, kad bus stiprinamas vidurinis sluoksnis, kad kaimuose bus statomi nedideli perdirbimo cechai. „Belgijos pieno ūkyje, kuriame lankėmės, matėme – ūkininkas turi 65 karves ir pilną pieno perdirbimo cechą. Bent mūsų regionuose, prie Kauno, Klaipėdos, įkurkime tokius cechus, ir tai bus smulkiojo verslo kaime stiprinimas. Dabar, kaip išgirdome, paramą lengviau gaus stambesnieji. Kartelė pakelta, dideli paims, mažesniems neliks. Tai kaip stiprinsime tą kaimą?” – klausė Seimo narys.

Tačiau, pasak K.Starkevičiaus, kelionė į Briuselį jiems bus naudinga. „Gerai, kad atvykome, iš arti pamatėme, kaip manipuliuojama, galų gale, kaip apeinamas Seimas. ES naujokės turi susivienyti ir kelti savo problemas kartu. Gal tada senbuvės į mus atkreips dėmesį”, – vylėsi jis.

Seimo narys Gintautas Mikolaitis mano, jog negerai, kad paramą lengviau gaus stambieji žemės ūkio produktų perdirbėjai: „Su stambiais perdirbėjais bus tas pat kaip ir su „Maxima”, kitais didžiausiais prekybos tinklais. Kodėl žemdirbiai negali su jais dirbti? Nes reikalauja arba didelių nuolaidų, arba išvis atsisako pirkti produktus. Jei būtų daug mažų, nebūtų monopolio.”

Pasak G.Mikolaičio, blogai, kad vilkinama kaimo plėtros programa. Kitos šalys jau seniau pristatė programas ir jos net patvirtintos. Čia paprieštaravo V.Rinkevičius: „Gintautai, juk girdėjai, kad Lietuva yra tarp pirmų pristačiusiųjų programas. Kodėl meluoji?” Tačiau G.Mikolaitis nenustygo: „Penkioms valstybėms programos jau patvirtintos, mums bus patvirtinta rudenį. Jei būtume pateikę anksčiau, pinigus būtume gavę gegužę, o ne gruodį. Juk statybų kainos kyla.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.