Iki kitų savivaldybių rinkimų liko šiek tiek mažiau nei dveji metai. Lygiai tiek pat laiko Panevėžiui vadovauja konservatorius Vitas Matuzas (nuotraukoje) ir jo komanda.
Išskirtiniame interviu PB meras neslėpė, kad pats didžiausias šios kadencijos laimėjimas – gana sėkmingai vykdoma Tarybos patvirtinta 2003-2007 metų veiklos programa.
Beje, per šiuos dvejus vadovavimo Panevėžiui metus V.Matuzas buvo mesti kaltinamai viešųjų ir privačių interesų supainiojimu.
Miesto meru Vitas Matuzas išrinktas antrą kartą. Pirmoji jo kadencija – 1997-2000 metai. Nuo 2000-ųjų balandžio iki spalio jis buvo mero pavaduotojas. Tų pačių metų spalio 8 dieną išrinktas į Lietuvos Seimą. Tačiau, prasidėjus Savivaldybių rinkimams, 2003 metais V.Matuzas atsisakė Seimo nario mandato ir dalyvavo vietos savivaldos rinkimuose. Nuo balandžio 10 dienos konservatorius išrenkamas Panevėžio meru.
Sukurtas miesto strateginis planas
– Praėjo daugiau kaip dveji metai, kai antrą kartą tapote miesto meru. Kokiais nuveiktais darbais galėtumėte didžiuotis?
– Labai sunku skirstyti tas dvi kadencijas. Pradėsiu nuo „Aukštaitijos vandenų” vandenvalos projekto. Sprendimą miesto Taryba priėmė dar 1999 metais, o sutartis rekonstrukcijai su Panevėžio statybos trestu pasirašyta prieš dvi savaites. Rekonstrukcijai atlikti skirta apie 10 milijonų eurų. Štai kiek metų truko, kol projektas buvo pradėtas įgyvendinti. Yra tokių projektų, kuriems reikia labai daug laiko, kol gaunami pinigai ir pradedami darbai.
– Prisiminkite antrosios kadencijos pradžią. Kas buvo svarbiausia?
– Žinoma, miesto strateginio plano įgyvendinimas. Taryba patvirtino 2003-2007 metų veiklos strategiją, buvo numatytos svarbiausių darbų gairės iki 2013 metų. Tai yra mūsų rinkimų pažadų vykdymas. Esu patenkintas padarytais darbais. Pajėgumus įvertinome teisingai. Darbai, kurie buvo numatyti, vykdomi 70 procentų. Nėra nė vieno projekto, kuris būtų pradėtas ir nebaigtas.
Sporto kompleksas bus
– Ar išskirtumėte kokį nors vieną projektą?
– Pirmiausia Savivaldybėje buvo įkurtas Investicijų skyrius. Jo veikla pasiteisino. Pradėsiu nuo universalios sporto arenos projekto. Dėl sporto komplekso projekto finansavimo atsakymą turėjome gauti liepos 1 dieną. Bet, kaip aiškino Ūkio ministerija, pirmiausia svarstomi privataus verslo techniniai projektai, o vėliau viešieji. Kol kas konkretaus atsakymo neturime, bet politinis sprendimas, kad Panevėžio ir Šiaulių kompleksai – nacionalinės svarbos objektai, yra. Teko bendrauti su specialistais iš sostinės, kurie patvirtino, jog šis projektas Panevėžyje bus įgyvendintas.
– Kodėl tuo esate įsitikinęs? Juk šiauliečių multifunkcinio komplekso statyba pakibo ant plauko.
– Ūkio ministro vizitas Panevėžyje leidžia taip galvoti. Jo pirmas pasakytas sakinys: pinigai Panevėžio sporto arenai yra. Belieka laukti atsakymo iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), kad mūsų pateikta projekto paraiška gaus finansavimą.
– Sakėte, kad atsakymą iš LVPA turėjote gauti liepos 1 dieną. Jau rugpjūčio pradžia. Kodėl taip vėluojama?
– Vėluojama todėl, kad LVPA nespėja. Pateiktų projektų labai daug. Jų nespėjama peržiūrėti, bet esu įsitikinęs, kad šis projektas bus įgyvendintas. Patvirtinus projektą statybos turėtų trukti 18 mėnesių. Gavus finansavimą darbus planuojama pradėti 2006 metų pavasarį.
Miestas tapo turtingesnis
Pasak mero, puiku, kad šalia sporto komplekso iškils vandens pramogų parkas. Jo statyba 8000 kvadratinių metrų plote prasidės kitų metų pavasarį. Jei taip įvyks, Panevėžys turės ne vieną vandens parką. Tokio parko atsiradimas – ir „Babilono” pramogų centro planuose. V.Matuzas mano, kad nuo 2003 metų Panevėžys tapo turtingesniu miestu, nes valstybinė Kultūros ir poilsio parko žemė perduota valdyti Savivaldybei.
Pasirinktas kelias teisingas
– Kas dar išskirtino įvyko per tuos dvejus metus?
– Miesto strateginiame plėtros plane daug vietos užima Logistikos centras. Miesto Taryba įpareigojo iki rugsėjo 31 dienos išpirkti žemės sklypus iš privačių žemės savininkų būsimajam Logistikos centrui. Turime numatyti, kiek reikia žemės, nuspręsti, kiek lėšų tam prireiks. Kartu vyko kitas procesas. Šalyje atrinkti keturi sklypai, kuriuose turės atsirasti logistikos centrai. Mūsų logistikos centro projektas – tarp geriausių. Tokį įvertinimą išgirdau Ūkio ministerijoje.
– Kur dar Lietuvoje turėtų atsirasti tokie logistikos centrai?
– Pagrindiniai turėtų iškilti Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. O pagal poreikius numatytos dar dvi vietos: Šiauliuose ir Panevėžyje. Atsižvelgdamas į mūsų įdirbį ūkio ministras pritarė, kad būtų rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, jog Panevėžio logistikos centras būtų skelbiamas nacionalinės svarbos objektu.
– Kada paaiškės, ar jis bus skelbiamas tokiu objektu?
– Trečiadienį greičiausiai rinksis susisiekimo ministro įsakymu sudaryta komisija. Mane patikino, kad tokį sprendimo projektą būtinai reikia teikti Vyriausybei tvirtinti. Juk mūsų logistikos centro atsiradimu suinteresuoti verslininkai, apskrities savivaldybių vadovai.
Logistikos centras – dar planai
– Kiek laiko dar prireiks, kad logistikos centras taptų realybe?
– Sunku prognozuoti. Nemažai laiko užims žemės įsigijimas. Vėliau teks diskutuoti, ar logistikos centras bus valstybinė įmonė, ar viešoji.
– Jūs neatsakėte į klausimą, kada logistikos centras bus ne tik planai. Juk kalbama apie jį ne vieneri metai.
– Kalbėti pradėjome tuo pat metu, kaip ir apie universalią sporto areną. Sparčiau į priekį juda sporto arenos darbai. Apie atsiradimo datas dabar nedrįsčiau kalbėti. Po Vyriausybės priimtų nutarimų, manau, niekas nebedrįs abejoti, kad logistikos centras atsiras Panevėžyje.
Kai kuriuos darbus užmiršo
Panevėžio meras kalbėjo apie termofikacinę elektrinę, žvyruotų gatvių asfaltavimą, būsimus V.Žemkalnio gimnazijos remonto darbus. Užsiminė apie Pilėnų pagrindinės mokyklos statybą, regioninį sąvartyną. Tačiau miesto vadovas negalėjo pasakyti, kiek tiksliai pinigų per jo vadovavimo miestui laikotarpį pasiekė Panevėžį. „Neskaičiavau. Reikėtų pasidomėti”, – teigė V.Matuzas.
Meras neužsiminė apie problemas su „Babilonu”. Dėl galimo viešųjų ir privačių interesų pažeidimo teko kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją. Buvo užmirštas Autobusų stoties iškeldinimo iš centro klausimas. O užsiminus apie požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą miesto centre meras prasitarė: „Greičiausiai teks palūkėti. Rinksimės Pilėnų pagrindinės mokyklos statybas, nes miestui reikia švietimo įstaigos”.
Darbai turi tęstis
V.Matuzas tikino, kad pažadai rinkėjams vykdomi: „Niekuomet nieko nepadarysi iki galo. Nes po metų bus kiti iššūkiai. Drąsiai galiu tvirtinti, kad neužmirštas nei vienas punktas, nei vienas pažadas rinkėjams. Viskas daroma. Ar spėsime iki kadencijos pabaigos – kitas klausimas. Esu optimistas, bet realistas”.
Pokalbio pabaigoje meras pabrėžė, kad jo kolekcijoje yra apie tris šimtus drambliukų, kurie, anot jo paties, padeda įveikti visas susikaupusias ir iš pirmo žvilgsnio lyg neįveikiamas problemas.
Raimonda Mikučionytė