Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad pagrindinės Lietuvoje organizuojamų viešųjų pirkimų konkursų problemos yra išankstinis informacijos nutekėjimas, interesų konfliktas bei netinkamas konkurso sąlygų formulavimas. Susirūpinta didinti organizuojamų konkursų skaidrumą, būtina tobulinti administracinius gebėjimus, ieškoti naujų kelių konkursams vykdyti. Teigiama, kad viena tokių priemonių viešuosius pirkimus vykdyti elektroniniu būdu – garantuoti didesnį jų skaidrumą.
Atliko tyrimą
„Interaktyvios verslo sistemos” bendrovė kartu su „Transparency International” Lietuvos skyriumi (TILS) atliko beveik 100 įmonių atstovų apklausą internetu, kaip jie vertina Lietuvoje rengiamų viešųjų pirkimų praktiką. Apklausos rezultatai parodė, kad įmonių atstovai skeptiškai vertina viešuosius pirkimus. Kai kurios jų nuostatos skatina kalbėti tiek apie nepakankamą verslo bendruomenės švietimą viešųjų pirkimų teisės srityje, tiek apie būtinybę šalies Vyriausybei neapsiriboti ketinimu centralizuoti dalį viešųjų pirkimų, bet paskelbti viešųjų pirkimų reformos metmenis.
Apklausos rengėjai iš 98 įmonių atstovų gavo užpildytas elektronines anketas. Jose respondentai viešuosius pirkimus paprašyti įvertinti: kaip mitai, greičiau mitai, greičiau faktai ar faktai. Apklausa vyko 2006 metų pabaigoje.
Dauguma apklausos dalyvių greičiau faktais negu mitais yra linkę laikyti šiuos teiginius: „sudėtinga operatyviai gauti informaciją apie Lietuvoje vykstančius viešųjų pirkimų konkursus”; „pasirengimas viešųjų pirkimų procedūrai yra labai ilgas, nes reikalaujama pateikti įvairių dokumentų ir pažymų”; „dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygos ir kvalifikaciniai kriterijai dažnai būna apibrėžti neaiškiai”; „dalyvauti viešuosiuose pirkimuose sudėtinga, nes trūksta žinių ir įgūdžių šioje srityje”; „viešųjų pirkimų sąlygos yra pritaikomos proteguojamoms įmonėms”; „dažnai viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai būna aiškūs dar nepaskelbus pirkimo konkurso”; „viešųjų pirkimų konkursų nugalėtojai nustatomi pagal pasiūlytą žemiausią kainą, neatsižvelgiant į produkto ir paslaugos kokybę”; „dalyvavimo sąlygos ir kvalifikaciniai kriterijai, nurodyti pirkimo dokumentuose, dažnai būna nepagrįsti ir iš anksto eliminuojantys daugumą potencialių tiekėjų”; „šalyje nėra konsultacinių įmonių, kurios pradedančioms įmonėms suteiktų kvalifikuotas konsultacijas, kaip dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose” ir „Viešųjų pirkimų tarnyba nekontroliuoja, kaip yra vykdomi viešieji pirkimai”.
Greičiau mitais negu faktais apklausos dalyviai linkę laikyti tokius teiginius: „Lietuvoje nėra teisės aktų, aiškiai reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūras” ir „viešųjų pirkimų sektorius yra neįdomus verslui, nes perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertės nėra didelės.”
Ragina paskelbti viešųjų pirkimų politikos strategiją
Po atliktų tyrimų bendrovės „Interaktyvios verslo sistemos”, TILS, „Oxford Strategic Ltd.” atstovai ragina Vyriausybę kuo skubiau priimti ir paskelbti viešųjų pirkimų politiką, strategiją bei sistemos reformos viziją reglamentuojantį dokumentą. Tokio dokumento paskelbimas paskatintų diskusijas dėl viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir padėtų išvesti tiek politikus, tiek pirkimų administratorius iš idėjinio akligatvio. Viešųjų pirkimų centralizavimas anaiptol nėra svarbiausia priemonė korupcijai viešuosiuose pirkimuose pažaboti.
Be to, 2006 metų gruodį spaudos konferencijoje TILS siūlė Vyriausybei parengti detalų viešųjų pirkimų politiką ir jos įgyvendinimą reglamentuojantį dokumentą. Jame turėtų būti nustatyta, kaip vertinamas šalyje vykdomų pirkimų efektyvumas, kas yra atsakingi už pirkimų politiką, aiški ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo metodika, tinkamas viešųjų pirkimų centralizacijos lygis, geros viešųjų pirkimų praktikos rekomendacijos, viešųjų pirkimų politikos vizija. Taip pat būtina aiškiau reglamentuoti konkursų techninės specifikacijos ruošimo etapus ir procesus, nustatyti aiškius kvalifikacinius reikalavimus technines specifikacijas rengiantiems specialistams, bendradarbiavimo su tiekėjais aplinkybes. Įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą arba perkančiąsias organizacijas skelbti viešųjų pirkimų sutartis.
Beje, atlikti tyrimai padėjo nustatyti viešųjų pirkimų trūkumus. Korupcijos mastai viešųjų pirkimų sferoje nėra žinomi, o jų dalyviai nenoriai atskleidžia nesąžiningų pirkimų paslaptis. Nustatyta, kad viešiesiems pirkimams trūksta viešumo. Be to, politikų ir valstybinių institucijų vadovų netiesioginis spaudimas viešiesiems pirkimams yra labai reikšmingas, klesti nebaudžiamumas už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus. Neretai susiduriama su nepakankama viešųjų pirkimų komisijos narių kvalifikacija.
Tyrėjų nuomone, užkirsti kelią neskaidrumams viešuosiuose pirkimuose galima, organizuojant nuolatinę viešųjų pirkimų korupcijos suvokimo lygio stebėseną, skatinti perkančiąsias organizacijas rengti ir įdiegti aiškias pirkimo organizavimo taisykles; sukurti prieigas prie informacinių sistemų, kad perkančiosios organizacijos galėtų ir privalėtų išsiaiškinti įmones, korupciniu būdu pažeidusias teisės aktus; dalį viešųjų pirkimų vykdyti centralizuotai; skatinti antikorupcinį elgesį, įdiegti elgesio kodeksus; teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią politikų įtakai viešiesiems pirkimams; nuolat informuoti visuomenę apie realią padėti viešųjų pirkimų srityje.
Netinkamai panaudojamos ES lėšos
Beje, Lietuvoje daug problemų, organizuojant Europos Sąjungos finansuojamų projektų konkursus. Tai kelia abejonių dėl valstybės galimybių panaudoti ES skiriamas lėšas ir gali turėti neigiamos įtakos ateityje. Teigiama, kad, nors Lietuva yra gana daug nuveikusi informacijos technologijų srityje, neskaidriai organizuojami paslaugų pirkimo konkursai kelia rimtų abejonių dėl tinkamo ES lėšų panaudojimo.
Pagrindinės Lietuvoje organizuojamų konkursų problemos yra išankstinis informacijos nutekėjimas, interesų konfliktas bei netinkamas konkurso sąlygų formulavimas. Todėl šalies Vyriausybė turi nedelsiant spręsti susidariusias problemas – nuo to gali priklausyti ateityje Lietuvai skiriamos ES lėšos.
Skelbti konkursai apskųsti teismuose
Panaši situacija organizuojant viešųjų pirkimų konkursus ir Panevėžyje. Prieš dvejus metus organizuojamu viešųjų pirkimų konkursu – pirkti policijai automobilius – susidomėjo Viešųjų pirkimų tarnyba. Be to, prieš metus bendrovės Panevėžio autobusų parko skelbtą konkursą iškelti iš Panevėžio centro Autobusų stotį ir statyti naujoje vietoje teismuose užginčijo vienintelė konkurso dalyvė – Panevėžio statybos trestas ir Baltijos investicijų grupės (BIG) įmonių konsorciumas, nes jų konkursui pateikti dokumentai konkurso organizatorių buvo atmesti. Jų nuomone, konkursas surengtas neskaidriai. Nors teismas ir atmetė ieškinį, ginčai tebevyksta toliau.
Nelaimėjęs konkurso PST ir BIG įmonių konsorciumas ne tik kreipėsi į teismą su prašymu stabdyti konkursą, bet bandė iš konkurso komisijos pirmininko pareigų pašalinti Panevėžio autobusų parko vadovą Rimantą Petukauską.
Praėjusių metų rudenį vykęs jau antrasis Autobusų stoties statybos konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu, nes nepriklausomi ekspertai buvo įvertinę sandorį apie 14 milijonų litų, o konsorciumas pasiūlė gerokai mažiau – tik 7 milijonus litų.
Tuomet Panevėžio apygardos teismas atmetė PST ir BIG įmonių konsorciumo ieškinį stabdyti Panevėžio autobusų parko bendrovės skelbtą konkursą statyti naują autobusų stotį ir paskelbti juos konkurso nugalėtojais. Po teismo sprendimo Panevėžio autobusų parko direktorius aiškino, kad ieškinys atmestas pagal visus punktus. „Tai reiškia, kad konsorciumas sprendimą gali apskųsti, bet tam reikia labai rimtų argumentų. Tai svarus įrodymas, kad pinigai ne viską gali”, – teismo sprendimu džiaugėsi bendrovės generalinis direktorius.
Intrigų daug
Beje, prie Nemuno ir Parko gatvių sankirtos kylanti universali sporto arena taip pat atsidūrė intrigų sūkuryje. Panevėžio miesto savivaldybės skelbtą konkursą statyti sporto areną laimėjo vienintelis konkurso dalyvis – Panevėžio statybos trestas. Be to, Savivaldybė skelbė konkursą ir vėliau jį nutraukė universalios sporto arenos statybų techninei priežiūrai vykdyti. Tuos darbus nusprendė atlikti patys Savivaldybės specialistai, kad netektų eikvoti papildomų lėšų už paslaugas vienai konkurso dalyvei – „Panevėžio miestprojektui”. Pastarieji Savivaldybę apskundė teismui. Panevėžio apygardos teismas aiškinasi, ar Savivaldybė teisėtai nutraukė statybų techninės priežiūros konkursą ir atsisakė privatininkų paslaugų.
Bendrovė prašo teismo įpareigoti Savivaldybę tęsti sporto arenos statybos techninės priežiūros konkursą bei uždrausti jai pačiai vykdyti statybų techninę priežiūrą. Kol vyksta bylos nagrinėjimas, teismas tik iš dalies patenkino „Panevėžio miestprojekto” prašymą: neleido Savivaldybei sudaryti sutarties techninei priežiūrai, bet leido kontroliuoti statybų eigą.
Sutaupys
Tarybos sekretoriato mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais T.Jagminas nemano, kad teismo procedūra sustabdys statybas. Be to, aiškino jis, Savivaldybei nereikės mokėti privačiai įmonei už statybų techninę priežiūrą, ir taip bus sutaupytos lėšos. „Savivaldybės biudžete trūksta lėšų įvairioms paslaugoms pirkti. Atsisakę konkurso, sutaupysime lėšų, nereikės imti paskolos iš banko”, – aiškino jis.
Įžvelgia galimą lėšų plovimą
Tačiau į redakciją skambinę sunerimę panevėžiečiai daro prielaidą, kad Savivaldybė, sustabdžiusi sporto arenos statybų techninės priežiūros konkursą, pasielgė neapgalvotai. Ne vienas jų išsakė abejones, kad milijoninių lėšų gavėja (šiuo atveju – Savivaldybė), prižiūrėdama statybų eigą, gali specialiai nepastebėti statybos broko. Be to, įmanoma pigiau arba brangiau pastatyti statinį, o gautas lėšas išplauti.
Laidos netransliuos
„Pan TV” televizija dalyvavo Savivaldybės skelbtame konkurse dėl teisės transliuoti vaizdo klipus aplinkosauginio visuomenės švietimo tikslu ir konkursą laimėjo. Tačiau televizijai neteks transliuoti švietėjiškų vaizdo klipų, nes iš Savivaldybės gavo atsakymą be jokių paaiškinimų, kad sutartis su jais nebus sudaryta, viešasis paslaugų pirkimo konkursas bus organizuotas iš naujo. Spėjama, kad viskas vyko tik todėl, kad „Pan TV” pasiūlė per mažą kainą už paslaugą, o projektui skirta daugiau lėšų iš ES. Jas visas reikia panaudoti, nes kitaip tektų grąžinti atgal. Televizijos direktorius Saulius Bukelis nusivylęs ne tik tokia konkurso baigtimi, bet ir valdžios institucijų darbu, ir daugiau konkursuose nedalyvaus.
Savivaldybėje atliks auditą
Beje, miesto meras po įvairių publikacijų apie Savivaldybės rengiamus viešųjų pirkimų konkursus neapsikentęs paprašė atlikti vidaus auditą Savivaldybės viešųjų pirkimų tarnyboje. Jis susirūpino vykstančių konkursų skaidrumu. Neaiškumai kilo tuomet, kai po skelbtų konkursų, nors bendrovės ir laimi juos, sutartis su jomis nepasirašomos. Ir toks atvejis ne pirmas.
Miesto vadovas netgi svarsto galimybę viešųjų pirkimų komisijos posėdžius rengti salėje, kurioje būtų naudojama garso ir vaizdo technika, juose dalyvautų Tarybos nariai ir būtų fiksuojama komisijos posėdžio eiga.
Neteisingai suprantamas Viešųjų pirkimų įstatymas
TILS direktorius Rytis Juozapavičius aiškina, kodėl tiek daug nesusipratimų vyksta viešųjų pirkimų konkursuose. „Visų pirma ne visi, dalyvaujantys viešųjų pirkimų konkursuose, teisingai supranta Viešųjų pirkimų įstatymą. Konkurso dalyviai nesupranta konkurso sąlygose ekonominio naudingumo. Dažniausiai skelbtą viešąjį pirkimų konkursą laimi tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą, nesvarbu, kad nuo to nukenčia kokybė. Užmirštama, jog pigesnis – ne visada geras, efektyvus. Tuomet peršasi mintis, kad Lietuvoje iki išpuoselėtos viešųjų pirkimų kultūros dar toli”, – teigė jis.
Bandymas pažaboti korupciją
Pasak R.Juozapavičiaus, Ūkio ministerija paskelbė konkursą – atlikti studiją apie viešųjų pirkimų konkursų politiką. „Tai gerai. Tik šis konkursas rengiamas labai skubotai, todėl kelia nepasitikėjimą, jog studijos bus atliktos neefektyviai ir neatitiks tikrosios padėties. Tačiau džiugina faktas, kad tai atliekama, yra paskata aiškinti Viešųjų pirkimų įstatymą. Be to, tai šalies Vyriausybės žingsnis pažaboti korupciją viešuosiuose pirkimuose. Beje, tenka pripažinti, kad itin daug neskaidrumo skelbiamų viešųjų pirkimų konkursuose statybų srityje. Tačiau reikia džiaugtis, kad atliekami įvairūs tyrimai, o tai galimų permainų ženklas.”
R.Juozapavičius teigė, jog TILS baigia prikalbinti 4 statybos organizacijas prisidėti atlikti tyrimą – korupciją statybų sektoriuje. „Jei viskas seksis gerai, rudenį bus pradėtas tyrimas, o rezultatus galėsime paskelbti 2008 metų pradžioje. Galbūt pastarieji tyrimai parodys tikrąją padėtį statybų sektoriuje”, – teigė TILS vadovas.