Žaizdos Sacharoje negyja

Vasara mėgsta būti žaizdota. Apie tai, kaip greičiau pasigydyti, pasakojo Lietuvos žaizdų gydymo asociacijos prezidentas, Kauno medicinos universiteto Plastinės chirurgijos ir nudegimų klinikos vadovas doc. dr. Rytis Rimdeika.

Žaizdos gyja vienodai

– Kas lemia, per kiek laiko ir kaip lengvai sugis žaizda?

– Visos žaizdos gyja daugmaž vienodai, nežiūrint kilmės, joms galioja tie patys gydymo ir tvarstymo principai. Nubrozdinimams, įsipjovimams, nudegimams ir pan. gydyti dažniausiai tinka tie patys tepalai, bet būtinai turi būti naudojami ir tvarsčiai. Jei ją skauda, didėja temperatūra, derėtų neužsiimti savigyda ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tik jei žaizda nesukelia didesnio diskomforto, galima gydytis patiems. Vaikams, paaugliams žaizdos sugyja greičiau. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, širdies nepakankamumą, žaizdos gyja lėčiau.

Paprastai žaizdai sugyti užtenka 3 savaičių. Jei gijimas užtruko, tai galėjo atsitikti dėl žaizdoje likusio svetimkūnio, infekcijos arba netinkamo gydymo.

Randai

– Kas lemia, kad kai kada lieka randas, kai kada – ne?

– Nelygu, koks buvo sužalojimas, – kuo jis mažesnis, labiau paviršinis, tuo mažesnis ir randas. Ir atvirkščiai. Gydant naujomis, moderniomis priemonėmis dažnai pavyksta pagreitinti žaizdos gijimą, ir rando beveik nebelieka.

– Vardijate ištisą sąrašą priemonių, kuriomis gydyti žaizdų nevertėtų. Į jį įtraukiate ir, regis, tokias į kraują įaugusias priemones, kaip spiritas, jodas, kalio permanganatas ir kt.

– Kategoriškai teigti, kad jos nenaudotinos, negalima, tačiau žmonės jas dažnai naudoja netinkamai. Jodas, spiritas ir kitos priemonės, veikiančios prieš bakterijas, yra skirtos žaizdų infekcijoms gydyti. Tačiau dauguma žaizdų nebūna infekuotos. Tad jų nereikėtų nuodyti šiais vaistais, nes jie slopina ne tik infekciją, bet ir organizmo audinių atsikūrimą.

Liaudies medicina – ne išeitis

– Dauguma esame girdėję, kad kraujavimą stabdo prie žaizdos pridėtas trauklapis ar kraujažolė. Kokios nuomonės esate apie žolines priemones žaizdoms gydyti?

– Jos tinka gydymui. Žinoma, prieš dedant ant žaizdos trauklapį, būtina įsitikinti, ar jis tikrai švarus ir nuplautas, tačiau gamtoje to dažniausiai nebūna. Prieš kokį šimtą metų žolės buvo vienas tinkamiausių būdų žaizdoms gydyti, tačiau šiandien liaudies medicinos priemonės nebėra išeitis. Yra kitų, daug efektyvesnių, labiau mažinančių skausmą, pagreitinančių gijimą, be to, kainuojančių vos kelis litus.

– Papasakokite apie jas.

– Anksčiau tepalai gaminti iš riebalų, į kuriuos buvo įdedama vaistinės medžiagos. Tačiau maždaug prieš dešimt metų tokių tepalų atsisakyta, nes nustatyta, kad jie dažnai net pablogina odos būklę. Kaip žinoma, visi odos gijimo procesai vyksta tik esant drėgmei. Kaip Sacharoje neauga jokie augalai, taip ir sausoje mūsų odoje be drėgmės nevyksta jokie augimo bei audinių atsikūrimo procesai. Todėl reikia naudoti priemones, kurios skatina vandens apykaitą. Tokie yra vadinamieji hidrogeliai.

Be to, naujausi tvarsčiai ir tepalai dabar gaminami su audinių komponentais. Į sužalotą vietą tarsi statybinės plytos yra atnešamos medžiagos, kurias organizmas panaudoja sužalotiems audiniams atkurti. Įrodyta, kad jos labai smarkiai, kartais – net dvigubai, pagreitina žaizdos gijimą. Sukurta ir tvarsčių, kurių sudėtyje yra tam tikrų medžiagų, skatinančių gijimą, bet jie skirti sudėtingesniems atvejams, tad paprastai netinka savigydai.

Nerekomenduojama žaizdoms gydyti naudoti vatos, nes jos plaušeliai įauga į žaizdą, o norint juos pašalinti, tenka plėšti audinius. Šiuolaikiniai tvarsčiai nebeprilimpa prie žaizdos, jos netraumuoja.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.