Nuo azartinių lošimų priklausomus asmenis siūloma apsaugoti įstatymu. Tačiau medikai įsitikinę, kad teisiškai įtvirtinti ribojimai problemos neišspręs.
Prieš kelias dienas nuskambėjęs nevilties kupinas azartiško lošėjo pagalbos šauksmas abejingųjų nepaliko ir Seime. 25-erių vilnietis Andrius Samoška atvirai prisipažino negalįs suvaldyti savo liguisto potraukio lošti kazino, o savanoriškas prašymas neleisti jo į lošimo namus pasirodė esąs tiesiog fikcija, nes tokio noro negina jokie teisės aktai.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė vakar įregistravo Azartinių lošimų įstatymo pataisą, kuri uždraustų lošimo namuose (kazino) lankytis asmenims, priklausomiems nuo azartinių lošimų. Šiuo metu galiojantis įstatymas tokio draudimo nenumato, net jei patys lošėjai to pageidautų. Tikimasi, kad pataisą parlamentarai palaimins jau rugsėjį.
Atsakomybė negresia
Suvokęs, kad potraukis lošti gali tapti pražūtingas, A.Samoška Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (VLPK) parašė prašymą neįleisti jo į kazino. Prašymas su autoriaus nuotrauka buvo išsiuntinėtas visoms tokio pobūdžio įstaigoms. Tiesa, A.Samoška buvo perspėtas: jei lošimo namai raštu išdėstyto jo pageidavimo nepaisys, jokia atsakomybė už tai jiems negresia. Vyriškis tuo įsitikino, kai nenugalimas noras lošti vėl atvedė į kazino. Jokių kliūčių savo kelyje jis nesutiko.
Eksperimentą, kai lošėjai patys pasiprašo būti neįleidžiami į kazino,
VLPK ir lošimo įstaigos vykdo jau trečius metus. Per tą laiką gauta per 300 aistros lošti negalinčių įveikti asmenų prašymų. Maždaug 60 asmenų vėliau juos atsiėmė.
„Viskas remiasi geranoriškumo ar džentelmeniško susitarimo principu. Jei asmuo, pateikęs prašymą neįleisti jo į kazino, pavyzdžiui, tvirtina, kad pajuokavo, nėra teisinio pagrindo jo neįleisti”, – LŽ sakė VLPK vadovas Česlovas Blažys.
Laukiama naujo įstatymo
Pasak B.Vėsaitės, imtis įstatymo pataisos ją paskatino gausūs rinkėjų laiškai ir pastarojo meto pranešimai apie nesivaldančius lošėjus. „Tikėjausi, kad Vyriausybė pirma tą padarys, deja, kol kas nieko neįvyko. Įstatymas prašyte prašosi taisomas”, – LŽ teigė Seimo narė.
Parlamentarė kartu pateikė ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisą. Už tai, kad į lošimo įstaigą buvo įleistas asmuo, kuris pats arba teismas prašė to nedaryti, kaip ir už kitų įstatyme numatytų draudimų nesilaikymą, siūloma bausti nuo 5 iki 15 tūkst. litų bauda. Nusižengus dar kartą grėstų nuo 15 iki 25 tūkst. litų bauda.
Č.Blažys mano, kad jau seniai pribrendęs reikalas teisiškai reglamentuoti lošėjų pageidavimą būti neįleistiems į lošimo namus. Pasak jo, šis, kaip ir nemažai kitų dalykų, numatyti naujoje Azartinių lošimų įstatymo redakcijoje. Projektas, kuris parengtas jau 2006-ųjų pabaigoje, šiuo metu derinamas ministerijose. Č.Blažys tikisi, kad rudenį jis pasieks Seimą. „Gerbiamoji Seimo narė gerai daro – vieną pataisą galima greičiau priimti negu visą įstatymą”, – sakė VLPK vadovas. Jis įsitikinęs, kad teisinis pagrindas leis minėtą problemą spręsti kur kas rimčiau.
Č.Blažio teigimu, naujos redakcijos įstatyme bus gerokai detaliau ir tiksliau reglamentuojami įvairūs dalykai. „Dabar kai kas nusakyta gana lakoniškai, kai kurios aplinkybės aiškinamos dviprasmiškai arba daugiaprasmiškai. Vadovaudamiesi sukaupta praktika norime bent jau dalį tų trūkumų pašalinti”, – sakė Č.Blažys.
Draudimai – neefektyvūs
Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna mano, kad jokie ribojimai problemų nesprendžia. „Žinoma, tai viena priemonių, bent jau lošėjo namiškiams. Kol jis pasiduos kitai priklausomybei, kurį laiką bus ramiau”, – LŽ sakė medikas. Jo teigimu, priklausomybė nuo lošimo, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio, tabako, narkotikų, interneto ir kt., yra gana sudėtingas dalykas. „Pirma ir pagrindinė priemonė stengiantis žmones nuo to apsaugoti – visuomenės švietimas. Nėra atskirų priklausomybių, yra bendra besikeičianti priklausomybė. Viena lyg ir numarinama, tačiau, žiūrėk, pereina į kitą. Jei liga negydoma iš esmės, nešalinamos jos priežastys, žmogus netampa dvasiškai laisvas”, – sakė R.Alekna. Jis savo praktikoje susidūrė ne su viena azartinio lošimo auka.
Anot psichiatro, visi lošimų, alkoholio, tabako įstatymai – orientuoti į verslą, o ne žmonių sveikatą. „Kad žmonės būtų sveiki ir loštų saugiai, ne įstatymus reikia koreguoti, o rūpintis jų psichine sveikata nuo pat vaikystės”, – įsitikinęs medikas. Jis teigia, kad žmogus gali išgyti nuo bet kurios priklausomybės. „Tačiau kai kalbama apie vienos ar kitos priklausomybės abstinenciją, jokiu būdu negalima sakyti, kad žmogus pasveiko. Matome daug pavyzdžių, kai žmonės, metę gerti, pradeda nežmoniškai rūkyti, įstoja į sektą, pradeda ką nors kolekcionuoti ir t. t.” – aiškino psichiatras. R.Alekna įsitikinęs, kad dėl lošimo didelių problemų turintiems asmenims padėti gali tik profesionalūs medikai.
Dar viena vadukų nesąmonių grandinės nesąmonė.Kaip su aludžiu lankytojais?