Klaipėdos miesto tarybos nariai birželio 28-ąją patvirtino itin svarbų miesto plėtrai dokumentą – Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą – specialųjį planą, kurio laukė ir miesto planuotojai, ir architektai, ir investuotojai.
Planą rengusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo prof. Algio Vyšniūno žodžiais, dokumentas rengtas moksliniu pagrindu ir svarbiausia jame – pagrįsti esminius urbanistinius principus – kur Klaipėdoje galimi aukštybiniai pastatai, įvertinant kiekvieno kvartalo morfotipą, o ne baksnoti pirštu į konkrečią vietą ir teigti „bus čia”.
Miesto tarybos nariai leido statyti aukštus pastatus ir Klaipėdos istorinėje dalyje.
Reikalavo įstatymas
Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schema (specialusis planas) pradėta rengti 2004 metais, iškart po to, kai buvo priimtas naujasis Teritorijų planavimo įstatymas. Vadovaujantis įstatymu, prieš projektuojant – ir juolab statant – miestuose aukštybinius pastatus (pagal apibrėžimą tai pastatai, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus iki stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m), privalu parengti ir patvirtinti jų išdėstymo schemą.
Plano rengėjams buvo iškelti šie tikslai ir uždaviniai: parengti Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą, nustatyti specialiuosius reikalavimus miesto siluetui, užstatymui ir inžinerinei įrangai, apibrėžti kompozicinius architektūros ir urbanistikos principus, įvertinant miesto specifiką.
Pasak miesto planuotojų ir architektų, reglamentuoti naujų aukštybinių pastatų statybą mieste prireikė dar ir todėl, kad pastaraisiais metais rinkoje atsiradus tokių pastatų poreikiui, juos imta statyti stichiškai.
Taip pat buvo būtina apsaugoti vertingiausias gamtiniu, istoriniu požiūriu miesto teritorijas, kur nepageidautina nauja urbanistinė invazija.
Nors planas buvo parengtas laiku, jo derinimas gerokai užsitęsė. Tai piktino tiek tuos, kurie rengė planą, tiek tuos, kurie jo laukė. A.Vyšniūnas žurnale „Nauja statyba” (2006 Nr.4) straipsnyje „Klaipėdos miesto siluetas – urbolingvistinis tekstas, rašomas aukštybiniais pastatais. Ar bus sekanti raidė?” pristatydamas parengtąjį planą ir analizuodamas esamą urbanistinę situaciją Klaipėdoje, rašė: „2005 metų pradžioje pradėtas rengti Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo specialus planas (SP), kuriame bandoma taisyti susidariusią padėtį.
SP tikslas – apibrėžti pastatų aukštingumo apribojimo principus Klaipėdos mieste, siekiant išsaugoti vertingus vizualinio identiteto elementus – siluetą ir panoramas – svarbius sudedamuosius miesto kultūrinio tapatumo ženklus. Logiškas tikslas pasiekiamas sunkiai, nes dominuoja „ūkinių reikaliukų” gaivalas.”
Tikėjosi daugiau konkretumo
Plano sprendinius Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija suderino 2006-ųjų liepą. Klaipėdos apskrities viršininko administracija teigiamą patikrinimo išvadą davė tų pačių metų lapkritį.
Pasak Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, ne tik aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano, bet ir Klaipėdos miesto bendrojo plano derinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Bendrojo plano ilgai nederino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pageidavusi, kad jame būtų pažymėtas giliavandenis uostas.
Aukštybinių pastatų išdėstymo specialųjį planą ilgai nagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, pasiūliusi planą papildyti draudimu statyti aukštus pastatus senamiestyje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke (nors plano sprendiniuose to ir nebuvo numatyta) bei miesto istorinėje dalyje nuo Danės upės iki geležinkelio.
„Daug kas yra suirzę dėl šio plano, nes tikėjosi iš jo daugiau konkretumo,- komentuodamas specialiojo plano sprendinius sakė A. Mureika.- Tačiau čia yra pateikiami kompoziciniai principai, nuostatos, kur kokia statyba galima, kur galima išdėstyti architektūrines kalvas. Nėra parodytas kiekvienas sklypelis, nekalbama apie atskirus pastatus. Ir jei plane žvaigždute pažymėtas galimas aukštybinių pastatų mazgas, tai nereiškia, kad būtent šiame sklype gali iškilti vienas dangoraižis.”
Vyriausiojo architekto žodžiais, diskusijų dėl pagrindinių plano nuostatų – nestatyti aukštybinių pastatų senamiestyje, formuoti vadinamuosius aukštybinių pastatų mazgus, leisti jais pabrėžti pagrindines miesto ašis, reprezentacines ir magistralines gatves, pagrindinius įvažiavimo į Klaipėdą kelius, – nekilo.
„Tie, kurie darė iš šios schemos problemą, ko gero, ne taip į ją žiūrėjo,- aiškino A. Mureika.- Jie čia ieškojo savo ar kaimyno sklypo. Tiesa, kai kur gal ir nereikėjo nurodyti atskirų metrų, atskirų taškelių, prieš kuriuos pasisakė ir Kultūros paveldo departamentas, nes išties trūksta argumentų, kodėl nurodytas toks ar kitoks aukštis. Mes ketinome kai ką keisti, bet susidūrėme su juridine problema – jeigu po viešo svarstymo būtume ką nors keitę, mus būtų buvę galima apkaltinti mokslininkų darbo klastojimu.”
Dėl aukštybinių pastatų statybos istorinėje miesto dalyje vyriausiasis architektas linkęs sutikti su paveldosaugininkų bei
D. Elerto atstovaujamo visuomeninio judėjimo nuomone. Tačiau taryba balsavo kitaip.
Reikės tobulinti
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė sakė, jog svarbiausia – kad planas pagaliau patvirtintas. Jis ne kartą buvo svarstytas architektų ekspertų taryboje, į didžiąją dalį išsakytų pastabų plano rengėjai atsižvelgė.
„Yra tam tikrų minusų ir neaiškumų, bet gerai, kad sudėlioti pagrindiniai principai, bent jau aišku, kur galima statyti, kur ne. O toliau šį planą bus galima tobulinti”,- sakė R. Staševičiūtė.
Architektas ekspertas Edmundas Andrijauskas taip pat pabrėžė, jog tai, kad Klaipėdos miesto aukštųjų pastatų išdėstymo schema – specialusis planas galų gale atsirado, yra labai gerai. Nors jame esama neaiškumų, ir ne tik dėl miesto istorinės dalies. Miesto pietiniame pakraštyje, kvartaluose prie Jūrininkų prospekto, Mogiliovo bei Vingio gatvių yra „baltų dėmių”, tad architektams neaišku, ar neatsiras ten kokių nors apribojimų dėl aukštingumo, kurie būtų tiesiog nelogiški.
E. Andrijauskas mano, kad aistros dėl aukštųjų pastatų istorinėje dalyje nėra pagrįstos. Schemoje numatyti keli taškai, kur galėtų atsirasti iki 40 metrų (apie 10 aukštų) pastatai, ir tai Klaipėdos siluetui būtų į naudą.
Kalbėdamas apie konkrečias teritorijas architektas pasidžiaugė, kad schemoje nenumatytas „Babilono bokštas” buvusioje „Laivitės” teritorijoje, ir apgailestavo, kad buvusio senojo malūno teritorijoje bus taikomi aukštingumo apribojimai. Tačiau – tokia tarybos valia.
Teiks protestą
Paklaustas, ką mano apie tarybos patvirtintą specialųjį planą, Klaipėdos miesto tarybos narys, Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis sakė, jog planą reikėjo būtinai patvirtinti, nes tiek norintieji statyti, tiek šalia galimų statybviečių gyvenantieji ir taip per ilgai laikyti nežinioje.
Tačiau Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą – specialųjį planą reikėjo tvirtinti tokį, koks buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, su visomis paveldosaugininkų pastabomis.
„Taryba ne tik pažeidė įstatymą, bet ir apgavo žmones,- sakė N. Puteikis.- Ko gero, ne vienas investuotojas, turintis sklypą istorinėje miesto dalyje, jau puolė skaičiuoti metrus ir kvadratus.
Tačiau KPD užprotestuos šios plano dalies sprendinius. Iš pradžių geranoriškai raginsime Klaipėdos miesto tarybos narius ištaisyti padarytą klaidą, nepažeidinėti įstatymų ir neapgaudinėti investuotojų.
Jeigu nepavyks susitarti, kreipsimės į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje, jei to nepakaks – ir į prokuratūrą, kad šios su teisiniais aktais prasilenkiančios plano dalies galiojimas būtų sustabdytas ir klaida būtų ištaisyta.”