Jungtinių Amerikos Valstijų Vičitos Njūmano universiteto profesorius Styvenas Danas (Steven Dunn) viešėjo Klaipėdoje su misija – jis buvo Klaipėdos mokyklų pedagogams organizuoto seminaro „Paauglystės įgūdžių ugdymo programa” instruktorius.
Šis renginys – pasaulyje populiarios LIONS-QUEST programos pirmieji žingsniai Lietuvoje. Praėjusiais metais programoje dalyvavo I. Simonaitytės ir L. Stulpino vidurinės mokyklos. Šiemet į programą įsitraukė dar keturios – Vitės, „Verdenės”, Sendvario ir „Saulėtekio” – mokyklos.
Programos, kuri adaptuota jau 33 pasaulio šalyse, tikslas – išmokyti kurti savitarpio supratimo atmosferą tarp mokinio ir pedagogo, ugdyti sveiką, stiprią ir geranorišką asmenybę, sugebančią atsispirti neigiamai aplinkos įtakai ir įveikti savo paties krizes.
Gerbiamas profesoriau, kodėl problematika, susijusi su paauglių socialiniais bei emociniais įgūdžiais, tapo aktualija?
Iš tiesų tai tema, aktuali ne tik Lietuvoje, Europoje. Panašius seminarus organizuojame Peru, Indijoje, Japonijoje. Daug problemų kyla, kai vaikas nemoka atpažinti ir įvardinti savo jausmų – tai neretai lemia jo konfliktą su aplinka. Blogiausia, kad išeities iš tokios situacijos neretai vaikas ieško taip, kaip sugeba: pradeda vartoti narkotikus, svaigalus, net ryžtasi savižudybei.
Kokių, Jūsų nuomone, gyvenimiškų įgūdžių labiausiai trūksta mūsų paaugliams?
Svarbu, kad 12-14 metų vaikas išmoktų, įgytų sugebėjimą pats įvardinti savo problemą ir kreiptis pagalbos į šalia esančius suaugusiuosius. Taip sumažėtų jo egzistencinis konfliktas ne tik su aplinka, bet ir su jį supančiais žmonėmis – tėvais, mokytojais ir, svarbiausia, bendraamžiais.
Dėl nesugebėjimo sutarti su aplinkiniais, ypač bendraamžiais, bendraklasiais, mokykloje ir gatvėje daugėja ne tik psichologinio priekabiavimo, bet ir fizinio smurto. Kuo anksčiau paauglys įgis socialinių įgūdžių, tuo tvirtesnė bus jo asmenybė, tuo atsparesnis jis bus psichologiškai. Tai reiškia, kad vėliau įvairiose gyvenimo situacijose, kai kurs savarankišką asmeninį gyvenimą, planuos karjerą, jausis pasitikintis savo jėgomis. Paprasčiau tariant, jis bus tiesiog laimingesnis žmogus.
Bet ar tokių dalykų – kaip sutarti su žmonėmis, įsiklausyti į save, įvardinti ir išsakyti savo problemą – paauglys neturi mokytis savo šeimoje?
Tėvų vaikui niekas neatstos. Tačiau pedagogai gali padėti tėvams išgirsti savo vaikus. To per savo seminarus ir mokome: modeliuojamos tam tikros situacijos, pedagogai mokosi, kaip turėtų jose elgtis, kaip ieškoti išeities iš konkrečios situacijos. Tai vadinama pozityviąja prevencija: mes mokome pedagogus įsiklausyti į paauglį, išlaikyti ryšį su šeima. Netinkami būdai gali tik pakenkti.
Be to, tinkamai tobulinant paauglio socialinius bei emocinius įgūdžius, gerėja ir jo motyvacija mokytis, jo pažangumas moksle. Tai tiesiogiai susiję su paauglio saviverte, pasitikėjimu savimi.