Visuose uostamiesčio senos statybos gyvenamuosiuose pastatuose fiksuojami priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai. Tačiau kovoti su jais sunku – pasirodo, teisę į savo ir kaimynų mirtį garantuoja Konstitucija.
Paryžiaus Komunos gatvės gyventojo skundas dėl kaimynų valia daugiabutyje metalinėmis grotomis užvirintų avarinių laiptų – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, bylojančių apie tai, jog klaipėdiečiai patys didina ugnies įsiplieskimo galimybę bei menkina savo šansus išsigelbėti.
„Lietuviška klasika”
Į mūsų redakciją kreipėsi Paryžiaus Komunos g. 8-ojo namo gyventojas Uvė Hilmanas, paskatinęs prisiminti šių metų kovą Vilniuje įvykusį gaisrą daugiabutyje.
Tuomet nepavyko išvengti aukų, kadangi avariniai išėjimai pastate buvo užkrauti nereikalingais daiktais ir užkalti.
U. Hilmanas stebėjosi, kad klaipėdiečiai nesimoko iš svetimų klaidų ir teigė nesijaučiantis saugus.
„Mūsų name priešgaisriniai laiptai sandariai užvirinti! Todėl, kilus gaisrui, aukų neišvengsime. Kodėl atsakingai už tai įstaigai nepasidomėjus gyvenamųjų pastatų saugumu Klaipėdoje? Ar nėra atsakingųjų? Yra, tik niekam neįdomu ir nerūpi, o naujoms tragedijoms – laisvas kelias”, – piktinosi vyriškis.
Tyrimą atlikusios Klaipėdos miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (VPPI) viršininko Gintauto Stankevičiaus teigimu, U. Hilmano skundas – pagrįstas, tačiau gaisrininkai ką nors padaryti esą bejėgiai.
Situaciją Paryžiaus Komunos g. 8-ajame name jis pavadino „klasikine lietuviška”, kai bendro naudojimo patalpos – koridoriai ir laiptai – yra bendra gyventojų nuosavybė, kuria žmonės disponuoja pagal savo protą. Šiuo atveju laiptus klaipėdiečiai ėmė ir aklinai užvirino metalinėmis grotomis.
Konstitucija – neliečiama
„Nors pagal 70-aisiais parengtą šio daugiaaukščio projektą, evakuaciniai laiptai neatitinka šiuolaikinių Statybos techninio reglamento reikalavimų, gaisro atveju tai būtų lyg šiaudas skęstančiajam. Tačiau priversti gyventojus nuimti tas grotas, išardyti kliūtis mes negalime – Konstitucijoje parašyta, kad privati nuosavybė neliečiama.
Jeigu kiltų gaisras, kaltųjų tektų ieškoti tarp kaimynų: kiekvienas pilietis privalo laikytis įstatymų, tarp jų – ir priešgaisrinės saugos reikalavimų – savo veiksmais nekelti pavojaus aplinkiniams”, – „Vakarų ekspresui” sakė G. Stankevičius.
Sunerimusiam piliečiui VPPI vadovas patarė pasikalbėti su kaimynais ir bendru sutarimu užtvarus pašalinti: „Saugia aplinka turi rūpintis patys žmonės, o prižiūrėti – daugiabučius administruojančios bendrovės.”
Teoriškai išsigelbėtų, praktiškai – ne
Avarinių išėjimų užkrovimas nereikalingais daiktais ar užtvėrimas kitais būdais – tik vienas iš nuolat inspektorių fiksuojamų priešgaisrinės saugos pažeidimų Klaipėdos daugiaaukščiuose.
Be to, miestiečiai neapdairiai ir netoliaregiškai sunaikina kitus gaisro atveju „nutiestus” išsigelbėjimo kelius: užvirina balkonuose esančias evakuacines angas, nupjauna metalinius laiptus arba paslepia juos po gipso kartono plokščių apdaila.
Pareigūno teigimu, taip besielgiantys klaipėdiečiai bei virš jų gyvenantys kaimynai nelaimės atveju patirtų didelių sunkumų. Mat į gaisrą atskubėjusios ugniagesių gelbėtojų brigados iki 30 metrų ilgio kylančiomis mechaninėmis kopėčiomis gali pasiekti tik penktąjį pastato aukštą.
„Jeigu kiltų gaisras viename iš Miško kvartalo daugiaaukščių, sakykime, aštuntame aukšte, dūmai, kildami aukštyn, iš namų išvytų 9-12 aukštų gyventojus. Jie, norėdami išsigelbėti, turėtų nusileisti iki penktojo aukšto. Jeigu koridoriuose siaustų liepsna, teoriškai jie galėtų pasinaudoti lauko zonoje – erdviuose balkonuose – numatytais avariniais išėjimu bei leistis žemyn kopdami iš lodžijos į lodžiją. Tačiau praktiškai to būtų neįmanoma padaryti”, – sakė VPPI pareigūnas.
Vilčių palikta
G. Stankevičiaus teigimu, priešgaisrinės priemonės yra numatytos kone visuose senos statybos gyvenamuosiuose pastatuose. Deja, klaipėdiečiai patys jas paverčia netinkamomis naudoti.
Anot jo, nors per 90 proc. Klaipėdos daugiabučių buvo pastatyti sovietiniais laikais, aukštesniuose nei penkių aukštų pastatuose numatyti gaisro atveju būtini ir žmogų gelbstintys dalykai.
Pavyzdžiui, Vingio kvartale esančiuose 16 aukštų monolitiniuose namuose per didelį gaisrą pakaktų tik išeiti į bendrojo naudojimo balkoną ir atsistoti prie sienos, kuri išlaiko atsparumą atvirai liepsnai tris valandas. Per tą laiką nelaimėliui bus spėta suteikti pagalbą.
Be to, dar 27-iuose gyvenamuosiuose pastatuose įrengti gaisrui malšinti skirti čiaupai su žarnomis. „Beveik visuose daugiabučiuose arba čiaupai sugadinti, arba dar kas nors”, – sako G. Stankevičius.
Daugelis dar sovietiniais laikais statytų daugiaaukščių aprūpinti ir priešdūminėmis vėdinimo sistemomis, įjungiamomis distanciniu būdu. Gaisro metu jų dėka pašalinami dūmai iš liftų šachtų bei bendro naudojimo patalpų.
Trūksta pajėgų
Prasčiausią situaciją uostamiestyje specialistai fiksuoja senos statybos devynių ir dvylikos aukštų daugiabučiuose.
Idealiai pasirengusiais galimam liepsnos šėlsmui gaisrininkai negalėtų pavadinti ir individualių namų gyventojų.
„Pagal reikalavimus, individualiame name turi būti po gesintuvą katilinėje ir garaže, ant stogo reikia turėti kopėčias… Bet naujakuriai dažnai tik aklai vykdo tuos reikalavimus, nesuvokdami grėsmės. Pavyzdžiui, dūmų detektoriais žmonės pasirūpina tik tai akimirkai, kai atvyksta komisija priešgaisrinei saugai patikrinti, o po to grąžina pirkinį į parduotuvę”, – miestiečių elgesiu stebėjosi VPPI viršininkas.
Anot jo, reikia kalbėti ne tik apie galimybes išsigelbėti per gaisrą, bet ir priemones, užkertančias kelius jam kilti.
„Klaipėdiečiams reikėtų daugiau aiškinti apie priešgaisrinės saugos reikalavimus. Tik kyla klausimas: kaip tai įmanoma padaryti, kai mieste gyvena apie 197 tūkstančius žmonių, o inspektorių – tik šeši?” – pridėjo jis.
Kiekvienam – po gesintuvą
Remiantis pastarojo dešimtmečio statistika, gyvenamajame sektoriuje gaisrai dažniausiai kyla bendrojo naudojimo patalpose, sandėliukuose ir šiukšlių konteineriuose.
Tuo metu butuose gaisrus sukelia patys šeimininkai, nesivadovaudami elementaria logika. Todėl esminė gaisrų butuose priežastis – užsiliepsnoję savarankiškai žmonių pradedami remontuoti elektros prietaisai bei elektros instaliacijos apkrovos.
Klaipėdiečiai šiais laikais turi namuose aibę buitinių prietaisų, o remonto metu keisdami elektros instaliaciją rūpinasi tik įvadu į savo butą. Daugiabučio namo elektros laidai lieka nepakeisti, o dėl nuolatinių apkrovų perkaista bei gali užsiliepsnoti.
Trečia gaisrų daugiabučiuose priežastis – rūkymas. Štai visai neseniai „euroremonto” bute pabaigtuvėms pažymėti šeimininkas apsisvaigino alkoholiu, neatsargiai numetė rūkstančią nuorūką ir ryte rado butą dar baisesnį nei prieš remontą.
Nuo neapdairumo ir nelaimingų atsitikimų kaimynų butuose patartina apsidrausti, o prieš tai pasirūpinti, kad kiekviename bute atsirastų gesintuvas ir dūmų detektoriai.
Priešgaisrinės priemonės yra numatytos kone visuose senos statybos gyvenamuosiuose pastatuose. Deja, klaipėdiečiai patys jas paverčia netinkamomis naudoti.
„Priversti gyventojus nuimti grotas ir išardyti kliūtis negalime – Konstitucijoje parašyta, kad privati nuosavybė neliečiama”