Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) – KGB įpėdinė – išslaptino sovietų specialiųjų tarnybų vykdytų masinių represijų archyvus.
FST registracijos ir archyvų fondų valdybos viršininkas Vasilijus Christoforovas sakė, kad buvo išslaptinti 1920-1950 metų dokumentai ir kad dabar susipažinti su jais gali bet kuris norintysis.
„Kreiptis į archyvą gali kiekvienas, kam to reikės, – sakė V.Christoforovas. – Tam pakanka parašyti laišką ir nurodyti, su kokia medžiaga ir kokiu tikslu jis nori susipažinti.”
Iki šiol dauguma šio laikotarpio archyvinių dokumentų buvo patekę į valstybės paslapties kategoriją, bet 1992 metų birželį prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė įsaką „Panaikinti ribojančius grifus iš įstatymų ir kitų aktų, kuriais remiantis buvo vykdomos masinės represijos ir kėsinamasi į žmogaus laisvę” – nuo to laiko, pasak FST atstovą, prasidėjo šių dokumentų išslaptinimo procesas.
Vis dėlto V.Christoforovas pabrėžė, kad pašaliniai tyrėjai galės naudotis šiais archyviniais dokumentais tik gavę notaro patvirtintą nuteistojo giminaičių įgaliojimą, kuris leidžia tyrėjams ar žurnalistui susipažinti su šiais dokumentais.
„Jeigu byloje yra kokių nors smulkesnių asmeninio gyvenimo duomenų, apie kuriuos plačiam žmonių ratui žinoti nebūtina, mes siūlome giminaičiams pirmiausia patiems susipažinti su šiais dokumentais ir tik po to leisti ar neleisti tyrėjams jais naudotis, juo labiau juos paskelbti”,- sakė V.Christoforovas. Jis pasiskundė, jog „esama nedorų autorių, siekiančių iš baudžiamųjų bylų paskelbti ne tiesą, o vadinamuosius nešvarius baltinius”.
Maskvos Helsinkio grupės pirmininkė Liudmila Aleksejeva pareiškė, jog 1992 metų įsakas iš tikrųjų atvėrė galimybę naudotis anksčiau buvusiais slaptais dokumentais represuotųjų giminaičiams, taip pat teisių gynėjams ir žurnalistams.
Tačiau per pastaruosius septynerius metus, pridūrė L.Aleksejeva, archyvai faktiškai vėl buvo uždaryti. Dabar mano ji, FST panaikina savo pastarojo laiko apribojimus.