Pirkti Baltijos gėrybių – keltu į Švediją

Šviežių, gerų, bet labai brangių žuvų Lietuvoje galima rasti tik pajūrio kurortuose – Šventojoje, Nidoje, Juodkrantėje, vieną kitą rūkytą ungurį – Palangoje. Tačiau jūros gėrybių mėgėjams net brangiuose pajūrio restoranuose tenka nusivilti valgiaraštyje radus nebent šaldytų jūros lydekų patiekalų. Tuo metu Švedijoje apsilankiusieji pasakoja, kad ten rūkytos žuvys gerokai pigesnės negu Lietuvos pajūryje.

Šviežiai rūkytų žuvų šią vasarą vienoje Nidos užeigoje galima išsirinkti tiesiai nuo iešmo. Ragavusieji giria: skanu, bet brangu.

Tą patį galima pasakyti apie visą pajūrį. Kurortuose už delno dydžio

rūkytą ešerį šiemet norima gauti iki 10 litų, didesnės žuvys dar brangesnės. Rūkyti karšiai, unguriai taip pat parduodami vienetais. Už mažą ungurį prašoma iki 60 litų, o už didžiausius – gerokai per 100 litų. Dar tik atsirandantys pajūrio kurortuose žuvų patiekalų restoranai stulbina kainomis. Jei kišenėje – vos viena šimtinė, nė nepatariama užeiti.

Lauktuvės – unguriai ir lašišos

Iš Klaipėdos į Švediją keltais įvairiais reikalais plaukiantys klaipėdiečiai nesuka galvos, ką namiškiams parvežti lauktuvių. Antai vos 8 tūkst. gyventojų turinčios Švedijos Karlshamno savivaldybės uoste veikia net dvi žuvų parduotuvės, turistiniuose žemėlapiuose įtrauktos į lankytinų objektų sąrašą. O žinia apie tenykščių žuvų ypatingą skonį ir nedideles kainas Klaipėdoje sklinda plačiai. Mūsų keliautojų grupės ir pavieniai turistai vis daugiau pinigų palieka ir Karlshamno žvejų kooperatyvui.

Neseniai lietuvių žurnalistų desantas Švedijos žvejybos centro parduotuvėje „Fiskeshopen” taip pat išleido ne vieną tūkstantį litų. Glėbiais pirko karštai ir šaltai rūkytus ungurius bei nesiliovė stebėtis, kad čia jie kainuoja daug pigiau nei Lietuvoje. Į krepšelius buvo kraunamos ir įvairiai paruoštos silkės, sykai, natūraliuose vandens telkiniuose užaugintos lašišos.

Vietos gyventojai labiau pirko šviežias išdorotas arba keptas žuvis. Parduotuvėje, kad nekiltų spūsties, kiekvienas pirkėjas turėjo pasiimti elektroninį eilės bilietėlį, o didesnį žuvų kiekį perkantys lietuviai, baimindamiesi pavėluoti į keltą, užsisakė jų iš anksto.

Mūsiškiai – ne švedai

Lietuvos žvejai, atsikirsdami į skundus dėl menko mūsų šalyje žuvų produktų asortimento, teigia, jog galėtų ne prasčiau negu kolegos skandinavai organizuoti prekybą ir nukrauti stalus jūros gėrybėmis, jei tik valdininkai nevarytų jų iš Klaipėdos uosto ir sudarytų sąlygas plėtoti kooperatinę veiklą.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila LŽ sakė nebuvęs Karlshamno žvejų uoste, tačiau tikino šimtus kartų regėjęs panašius vaizdus kitur. Mūsų žvejai esą gerai žino, kokiu pagrindu sukurti ir kaip veikia žvejų verslo centrai, kuriuose yra ne tik aukcionai, bet ir žuvų, žvejybos inventoriaus parduotuvės, restoranėliai, plėtojama kita ūkinė veikla.

„Anksčiau siekti pelno mums draudė asociacijų įstatymas, todėl 2003 metais asociacijos nariai sukūrė kooperatinę bendrovę Baltijos žvejybos laivynas, sunešė pajus. Dabar, kai įstatymas pakeistas, tarsi ir galėtume įgyvendinti savo sumanymus, jau atsirado ir aukcionas, tačiau neturime žvejų uoste teisių, esame krantinės nuomininkai”, – pasakojo A.Bargaila.

Jau antrus metus Lietuva mažina žvejybos laivyną, pagal Europos Sąjungos direktyvas pjausto laivus į metalo laužą. Dvi dešimtys žvejų įmonių pasitraukė iš šio verslo ir gautas ES kompensacijas paprasčiausiai pravalgo. Kai kurie žvejai tuos milijonus mielai investuotų į tai, ką geriausiai išmano, bet Klaipėdai jų pinigų nereikia.

Uostelis ieško šeimininko

Neseniai, pasak A.Bargailos, žvejai išgirdo apie uosto valdininkų užmačias skelbti atvirą žvejų uostelio operatoriaus (nuomininko) konkursą. Tai esą rodo, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neketina atsižvelgti į Žuvininkystės departamento ir žvejų organizacijų nuomonę, kad šis uosto infrastruktūros objektas turi likti valstybės rankose.

Tačiau Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, jog per uosto tarybos pasitarimą dėl žvejų uosto operatoriaus teisių dvi žvejų organizacijos, kaip ir prieš penkerius metus, nebuvo vieningos nuomonės, kam išnuomoti maždaug 200 metrų krantinės.

„Kai pastatėme žvejų uostelį, jo operatore dėl žvejų nesutarimų paskyrėme Uosto direkciją. Uostelio išlaikymas mums kasmet kainuoja po 636 tūkst. litų. Pranešėme, kad skelbsime konkursą, tačiau pretenzijų į krantinę pareiškė bendrovė „Senoji Baltija”, priklausanti kitai, ne A.Bargailos, asociacijai. O antroji įžvelgia grėsmę, kad prie privačios krantinės žvejai negalės nemokamai priplaukti ir iškrauti žuvų”, – aiškino S.Dobilinskas.

Tačiau A.Bargaila su Uosto direkcijos pozicija nesutinka. „Netiesa, kad mes nesutariame dėl operatoriaus. Iš principo ir kita asociacija neprieštarauja, jog uostelį valdytų bendrovė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas. Tai šimtu procentų valstybinė įmonė, priklausanti Žemės ūkio ministerijai. Jos Žuvininkystės departamentas sutinka, kad operatoriumi taptų aukcionas. „Senoji Baltija” tik pageidavo nuomoti krantinę, bet dėl aukciono teisių neprieštaravo. Kas yra aukcionas? Tai prekystalis, rinkos dalis. Jis negali gyvuoti be žvejų organizacijų. Bet, matyt, norima teritoriją išnuomoti kažkam svetimam”, – spėjo A.Bargaila.

Aukciono vadovas Vaidutis Marcinkėnas dar griežčiau kritikavo Uosto direkcijos planus. „Būtų logiška teritoriją išnuomoti aukcionui, kuris įrengtas naudoti daug metų. Uosto įstatymas leidžia be konkurso nuomoti žemę tam, kas turi statinius, tačiau direkcija sako: ne, reikia atviro konkurso. Jau ir dabar grįžtantiems žvejams, kai prieš dvi valandas gauname pranešimą, tenka meluoti, jog krantinė laisva, kad tik nepasuktų į kitą uostą. Jei operatoriumi taps ne aukcionas, o svetimi, uostas liks ir be tų 28 laivų, kurie dabar į jį sugrįžta. Tuomet 7 mln. litų valstybės investicijų į aukciono statybą ir įrangą būtų paleisti vėjais”, – įsitikinęs V.Marcinkėnas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.