Automobilių prekeiviai Lietuvoje internetu kol kas gali tik pasiūlyti, bet ne parduoti prekę
Praėjusiame dešimtmetyje prekyba naudotais automobiliais buvo virtusi kone tautiniu verslu. Šiuo metu populiarėjantis internetas įnešė pokyčių į prekybą automobiliais, kuriuos apžiūrėti dabar galima neiškeliant kojos iš namų.
Lietuviai – JAV aukcionuose
Nors pasaulyje „interneto bomba” sprogo gerokai anksčiau negu mūsų šalyje, tačiau Lietuvos verslininkai viliasi netrukus pasivyti užsieniečius. Kol kas elektroninė prekyba Lietuvoje dar niekam nesukrovė milijonų, bet automobilių pardavėjai tikina, kad pirkėjai vis dažniau domisi atsivėrusia galimybe „su chalatu ir šlepetėmis” net neišėjus iš namų išsirinkti patinkantį automobilį.
Tiesa, sandoriui įvykti vien interneto nepakaktų, tačiau virtuali erdvė daugeliui tampa savaitgalio turgaus analogu. Kol kas interneto galimybes labiau vertina jaunoji prekeivių automobiliais karta.
Automobilių prekyba ir remontu Tauragėje besiverčiantis Gediminas Maškauskas naršymą internete patiki bendravardžiui sūnui. Jų įmonė dalyvauja virtualiuose aukcionuose, kuriuos rengia Jungtinių Valstijų verslininkai. Tokiu būdu G.Maškauskas randa tinkamų prekių bei vykdo specialius klientų užsakymus.
„JAV aukcionuose parduodamos gana nauji automobiliai. Amerikiečiai savo turtą gerai prižiūri, nelaksto greitkeliais kaip europiečiai ir neatsukinėja spidometrų kaip lietuviai ar lenkai”, – sakė G.Maškauskas. Verslininkas pasitiki pardavėjais, esančiais už Atlanto, ir teigia, kad tik kartą buvo nusivylęs preke, bet ir tuomet įmonė nuostolių nepatyrė.
Įmanomi tik „interneto tiltai”
Tauragiškiai pabrėžia, kad versle pasitelkiant internetą būtina reklama. „Be reklamos žmonės niekad nesužinos, kad virtualiame pasaulyje yra svetainė, kurioje jie gali rasti sau tinkamą automobilį”, – tikino G.Maškauskas.
Tačiau ne kiekvienas prekeivis turi lėšų ypatingoms reklamos akcijoms, todėl pranešti apie save ieško kuo pigesnių būdų. „Planuojame išleisti lipdukus su tinklalapio adresu. Mus mato bei girdi ir lenktynių, kuriose dalyvaujame, žiūrovai”, – kalbėjo prekeivis.
Kaip ir kitiems „Kauno dienos” kalbintiems verslininkams tauragiškiui patinka virtualaus aukciono idėja. „Būtų nuostabu ir šaunu, jei atsirastų žmonių, kurie Lietuvoje organizuotų kažką panašaus į tai, kas vyksta Amerikoje ar Vakarų Europoje”, – mano G.Maškauskas.
Tačiau vilniečio Kęstučio Bagdono nuomone, lietuviams iškiltų nemažai kliūčių, norint prilygti amerikiečiams arba belgams. Prekyba automobiliais užsiimančio K.Bagdono galvoje kirba mintis lietuvišką tinklalapį paversti tiltu tarp Lietuvos pirkėjų ir Belgijos aukcionų organizatorių. „Rengti originalų lietuvišką aukcioną būtų perdėm sudėtinga, kiltų daug teisinių, finansinių ir kitokių nesklandumų”, – teigė K.Bagdonas.
Nerealūs lūkesčiai
Anot sostinės verslininko, nors interneto vartotojų skaičius auga, tačiau daugeliui lietuvių virtualus pasaulis yra didelė naujovė, todėl sėdinčiųjų prie kompiuterių akyse K.Bagdonas dar mato daug nepasitikėjimo.
„Prekyba automobiliais, kaip ir elektroninė prekyba, priklauso nuo vartotojų psichologijos. Dauguma pirkėjų dar tik auga, nes vyresnės kartos žmonės yra išgyvenę bankų griūtis, susidūrę su telefoniniais aferistais ir kitokiais reiškiniais, kurie įskiepijo perdėtą atsargumą ir nepasitikėjimą tuo, ko nematai”, – dėstė pašnekovas.
Vilnietis internetu priima užsakymus iš klientų, norinčių įsigyti automobilį. Bet, pasak K.Bagdono, vis dar pasitaiko nemažai žmonių, kurie internetą laiko stebuklingu dalyku, suteikiančiu galimybę daiktą įsigyti kone perpus pigiau, negu realiai jis kainuoja.
„Žmonės panaršo pusdienį internete, pamato gerą, bet pigų automobilį kur nors Saudo Arabijoje. Iš blizgančios nuotraukos nusprendžia, kad tai – kone svajonė, ir prašo tokį patį surasti Vokietijoje ar Belgijoje už kainą, kurios realiai vertos vien ketverios tokio automobilio durelės”, – įspūdžiais dalijosi verslininkas.
Anot jo, lietuviai dar stokoja nuovokos ir išprusimo, bet internetui populiarėjant, Lietuvos vartotojai virtualioje erdvėje išmoks pirkti ne tik knygas, bet ir automobilius.
Naujus vėjus pajuto salonai
Gariūnuose automobiliais prekiaujantis Mustafa Šuckis taip pat tikina, kad virtualų turgų kol kas galima vadinti „kūdikiu”.
„Automobilius, kurie parduodami mūsų aikštelėje, galima rasti ir internete. Mūsų svetainė veikia jau metus, tačiau prekybos pokyčių nepastebime”, – pasakojo M.Šuckis.
Tarp JAV ir Lietuvos prekeivis pastebi nemažai skirtumų. Jo teigimu, Jungtinėse Valstijose interneto aukcionus dažniausiai rengia draudimo kompanijos ir išperkamosios nuomos bendrovės.
Tuo tarpu Lietuvoje išperkamoji nuoma dar nėra tokia populiari. Todėl mūsų šalies bendrovės, pasak M.Šuckio, panašių projektų nesiima. Be to, šalies rinka yra gana ribota, o „pirkėjų mąstyme gaji nepasitikėjimo sėkla”.
Panašiai galvoja ir Lukas Vosylius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius. Jis sako dar prieš kelerius metus girdėjęs prognozes, jog elektroninė prekyba sunaikins įprastą verslą, kai pirkėjas ir pardavėjas bendrauja akis į akį.
Tačiau kol kas tokių tendencijų L.Vosylius neįžvelgia: „Naujų automobilių pardavėjai investuoja didžiulius pinigus į salonų atidarymą, reklamą, bendravimą su klientais. Manome, kad Lietuvoje tai yra geriausias būdas automobiliui parduoti, nes įsigydamas brangų turtą žmogus nori jį pačiupinėti, pasėdėti už vairo, išsirinkti norimą įrangą”.
Vis dėlto, anot direktoriaus, salonų savininkai pajuto, kai senų automobilių prekeiviai atrado interneto aukcionus JAV. „Lietuviai kartais dėl kainos linkę numoti ranka į tai, jog perkamas automobilis yra po avarijos, kuri išbalansuoja mašinos veikimo sistemą, nors iš išorės to nepastebėsi”, – pripažino L.Vosylius.
Perkamiausio įvaizdžio nėra
Regis, naujų automobilių pardavėjams reikės dar labiau susirūpinti, nes interneto nišą atradę jų konkurentai kupini ambicijų.
Didžiausią skelbimų internete rinkos dalį turinti UAB „Plius” patirties semiasi iš užsienio. Sostinėje įsikūrusios bendrovės direktorius Dainius Alkinas „Kauno dienai” prasitarė, kad „virtualaus aukciono idėja Lietuvoje gali virsti kūnu”.
D.Alkinas įsitikinęs, jog lietuviai jau spėjo įvertinti interneto privalumus. „Automobilių turgaus nerasi kiekviename mieste, todėl kainuoja kelionė, kartais ir nakvynė, be to, gaištamas laikas.
Dabar tereikia įsijungti kompiuterį, pasinerti į internetą, ir prieš akis – 25000 automobilių”, – kalbėdamas apie bendrovės svetainę sakė direktorius, pažymėjęs, kad transporto rinka sulaukia ne ką mažiau susidomėjimo negu populiarūs naujienų portalai. „Patenkame į lankomiausių tinklalapių penketą, nors patys automobiliais neprekiaujame, o tik publikuojame skelbimus”, – sakė bendrovės direktorius.
Tačiau kiti automobilių ir interneto entuziastai neslepia nusivylimo tokiu vilniečių monopoliu. Marijampolės automobilių turgų perkelti į virtualią erdvę sumanęs Vygandas Rutkauskas sako, kad po milžiniškos reklamos kampanijos žiniasklaidoje ir per įvairius renginius „Plius” tiesiog privertė užmiršti daugelį jo sumanymų. „Supratome, kad mums uždirbti iš skelbimų neįmanoma, todėl dabar stengiamės tiesiog pritraukti kuo daugiau lankytojų, kad galėtume gyventi iš svetainėje talpinamos reklamos”, – aiškino V.Rutkauskas.
Pasak prekeivių ir tinklalapių administratorių, apie 80 procentų skelbimus internete skaitančių lankytojų yra lietuviai, kurie perka įvairius automobilius.
Artūras Pučėta