Pogimdinė tėvo depresija veikia kūdikio psichiką

Tėvo depresija, kuri kyla gimus kūdikiui, turi didžiulės reikšmės tolesnei vaiko psichikos raidai, rašo žurnalas „The Lancet”.

Britų bei amerikiečių mokslininkų grupė ištyrė tėvų depresinių būsenų įtaką ankstyvojo amžiaus vaikų elgesiui ir pastebėjo, kad dvigubai daugiau 3-5 metų berniukų, kurių tėvai išgyveno depresiją, turi elgesio sutrikimų. Mergaitėms šis efektas mažiau būdingas – mokslininkai mano, kad tai susiję su didesne tėvų įtaka sūnų auklėjimui.

Tyrimas apėmė 8 431 vyrą, 11 833 moteris ir 10 024 vaikus. Depresijos simptomai, praėjus 8 savaitėms po kūdikio gimimo, pasireiškė 3,6 proc. vyrų.

Tyrėjai mano, kad vyrų pogimdinės depresijos fenomenas reikalauja kruopštaus ištyrimo ir į jį būtina atsižvelgti medicinos praktikoje.

Ko moko pasakų herojės

Ištyrusi daugybę moterų, patyrusių sutuoktinių smurtą, jauna britų mokslininkė Susane Darker Smith priėjo išvadą, kad mergaitės, kurios vaikystėje žavisi romantiškomis pasakomis („Pelenė”, „Gražuolė ir pabaisa” etc.), užaugusios dažniau kenčia beteisių moterų dalią.

S.D. Smith teigimu, romantinių pasakų herojės jaunoms skaitytojoms diegia paklusnios moters elgesio modelį. „Jos mano, kad jeigu jų meilė pakankamai stipri, jos gali pakeisti partnerio elgesį.”

S. D. Smith nuomone, jaunesnioji karta, kuri gauna informaciją iš įvairių šaltinių, užauga mažiau nuolanki nei tie vaikai, kuriems prieinamos tik pasakos.

Mokslininkų manymu, jaunos aspirantės pranešimas, pavadinimu „Pasakos, kurias mes sekame vaikams: kodėl mergaitės tikisi permainų iš būsimų partnerių”, vertas išskirtinio dėmesio ir sukels daugybę mokslinių ginčų, tačiau šią temą būtina tęsti.

Kūdikiai ieško žvilgsnių

Mokslininkai nustatė, kad naujagimiai gali bendrauti žvilgsniais ir nuo pat gimimo yra pasirengę priimti visus jiems siunčiamus išorės pasaulio signalus, rašoma žurnale „Proceedings ofthe National Academy of Sciences”.

Tyrimą atliko grupė mokslininkų, vadovaujamų psichologės Terezos Farroni iš Padovos miesto universiteto, Goricijos ligoninės „Monfalcone” pediatrijos skyriaus vadovo Dino Faraguno bei Londono universiteto „Birbeck College”.

„Susitikti žvilgsniu su kitais – pati galingiausia bendravimo forma”, – teigia Farroni ir priduria, jog maitinanti kūdikį motina visada žiūri jam į akis, nes taip jiedu bendrauja.

Ekspertai stebėjo 105 naujagimių (dviejų ir trijų dienų amžiaus) žvilgsnius, pasitelkę vaizdo kamerą, kai mažyliai žvelgė į moterų veidus kompiuterio ekrane – įprastų fotografijų pavidalo arba pakeistų įvairiu apšvietimu, kad veide būtų galima pagauti žvilgsnį arba ne.

Rezultatai buvo tokie: jau pačiomis pirmosiomis savo gyvenimo dienomis naujagimiai orientuojasi ir dažniau žvelgia į veidus tų, kurie į juos kreipiasi. „Toks stulbinamas gebėjimas fiksuoti žvilgsnį yra fundamentali prielaida tolesnei individų tarpusavio bendravimo raidai”, – sako Faraguna.

Šis tyrimas liudija ir tai, kad žmonės jau gimsta turėdami „socialines smegenis”, kitaip tariant – pasirengę priimti stimulus iš išorės, sąveikauti ir kaupti patirtį.

Tamsioji populiarumo pusė

Populiarumas tarp bendraamžių – visų paauglių tikslas ir tėvų svajonė. Tačiau naujas amerikiečių psichologų tyrimas parodė, kad šis populiarumas gali neigiamai paveikti paauglį.

Psichologai vienerius metus stebėjo 185 septintos ir aštuntos klasių mokinius. Naudodami specialius testus jie įvertino mokinių populiarumą, pasitikėjimą savo jėgomis, savigarbą, gebėjimą susirasti draugų, santykius su tėvais, piktnaudžiavimą alkoholiu ir narkotikais, elgesio problemas. Apskritai populiarūs paaugliai buvo geriau prisitaikę gyvenime – pavyzdžiui, jų santykiai su tėvais, socialiniai įgūdžiai buvo geresni. Tačiau, kita vertus, jie dažniau pažeisdavo įstatymą ir vartojo narkotikus.

Virdžinijos universiteto psichologijos profesorius Josephas P. Allenas teigia: „Paaugliai tampa populiarūs tik tuo atveju, jeigu jie paklūsta visoms nerašytoms taisyklėms, priimtoms kompanijoje. Jaunimo tarpe dažnai palankiai vertinamas tam tikras nukrypimas nuo visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl lyderiai būtent taip ima elgtis pirmiausiai.”

Tiriami paaugliai dažniausiai darydavo smulkius nusikaltimus – kaip antai vandalizmo aktus arba vagystes iš parduotuvių; pagal rimtų nusikaltimų skaičių jie neaplenkė bendraamžių. Aplinka lyderius veikia tiek teigiamai, tiek neigiamai.

Mokslininkų grupė stebės šiuos paauglius ir tolesniu jų brendimo periodu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.