Į „Kauno dienos” redakciją kreipėsi verslininkė, smarkiai nukentėjusi nuo darbuotojų. Kaunietė įsitikinusi, kad beveik pusmetį užsitęsusių vagysčių būtų išvengusi, jeigu turėtų bent minimalią informaciją apie į darbą priimamas pardavėjas.
Vagiliavo visos keturios
Uždarosios akcinės bendrovės „Duosnė” direktorė Aldona Zabulionienė pasakojo, kad jos nedidelė maisto prekių parduotuvė, įsikūrusi Kovo 11-osios gatvės 90-ajame name, jau pradėjo skaičiuoti aštuntuosius veiklos metus. Per šį laikotarpį verslininkė neturėjo rimtų problemų su darbuotojais, tačiau per pastarąjį pusmetį net keturios įdarbintos pardavėjos sugebėjo pasisavinti pinigų ir kito turto, padarydamos kelias dešimtis tūkstančių litų materialinės žalos.
Kalbėdama apie visas apsivogusias darbuotojas, įmonės vadovė jau turėjo rankose teismo dokumentus, parengtus byloms dėl skolų išieškojimo: „Žinau, kad esu visiškai teisi, todėl žadu eiti iki galo, kol visos vagilės bus nubaustos”.
Prisimindama nesenus įvykius, A.Zabulionienė papasakojo apie vos prieš kelias savaites paskutiniosios savo darbuotojos atliktas niekšystes. Liepą į UAB „Duosnė” priimta dirbti 46-erių metų Angelė Šatrienė iš pažiūros direktorei pasirodė padori ir sąžininga moteris. Tačiau netrukus šeimininkės nuomonė apie naująją pardavėją pasikeitė.
Neapsiėjo be girtuoklysčių
A.Zabulionienė prisipažino pernelyg pasitikėjusi savo darbuotojomis: „Nenorėdama prisišaukti apkalbų, niekada nepasilikdavau sau parduotuvės raktų, o visą jų ryšulį atiduodavau dirbančiai pardavėjai, kuri išeidama po darbo privalėdavo įjungti signalizaciją ir užrakinti patalpas”.
Daugiau nei prieš dvi savaites įmonės vadovei prasitarus, kad savaitgaliui išvyksta pailsėti į užmiestį, naujokė A.Šatrienė, išdirbusi parduotuvėje vos kelias dienas, netruko suregzti vagystės planą. Savaitgalį moteris į pagalbą pasikvietė bičiulį, padėjusį ne tik apšvarinti parduotuvę, bet ir pasivaišinti alkoholiniais gėrimais. Būdama gerokai išgėrusi, A.Šatrienė, direktorės duomenimis, ištuštino ne vieną alkoholinių gėrimų butelį, susižėrė du didelius krepšius brangiausių maisto produktų bei svaigalų ir iš suniokoto kasos aparato pagrobė kelių dienų apyvartą, kurią galėjo sudaryti mažiausiai 1200 litų.
„Man paskambinęs parduotuvės kaimynystėje gyvenantis vyriškis pasakė matęs, kaip pardavėja ir jos bičiulis, būdami neblaivūs, niokoja parduotuvės turtą. Pirmiausia paskambinau tai darbuotojai, o tik po to, supratusi, kad ji iš tiesų girta, suskubau grįžti į darbovietę, bet jau buvo per vėlu”, – dėstė įvykių detales A.Zabulionienė.
Po kelių valandų atvažiavusi savininkė parduotuvės duris darbo metu rado užrakintas, tačiau apsaugos signalizacija niekas nepasirūpino, o naujokė pardavėja jau buvo seniai išsinešdinusi: „Po šio įvykio turėjome keisti visas spynas ir atnaujinti apsaugos kodus, kadangi darbuotojai duotų raktų iki šiol neatgavau, o pasitikėjimas žmonėmis po ne pirmo tokio atvejo, tikrai sumažėjo”. Apie pardavėjos nuotykius šeimininkei liudijo darbo vietoje palikti tušti degtinės buteliai bei didelė netvarka. A.Zabulionienė sako iki šiol turinti buvusios darbuotojos medicininę knygelę, tačiau nesitiki, kad ji ateis pasiimti palikto dokumento. Vis tik vadovei ir pavaldinei gali tekti susitikti teismo salėje, nes policijai apie įvykį pranešusi bendrovės direktorė sako, jog nusikaltimo aplinkybes jau aiškinasi teisėsaugininkai.
Problemų būta anksčiau
Kitos trys darbuotojos įmonės šeimininkei taip pat atnešė nemažų nuostolių. A.Zabulionienė neslėpė praradusi apie 5000 litų dėl maždaug pusmetį pas ją dirbusios 51-erių metų Irenos Podžeckienės vykdytų machinacijų. Kita dirbusioji – vos pilnametystės sulaukusi Ieva Petrusevičiūtė direktorei sukėlė rimtų rūpesčių nuslėpdama savo teistumą: „Iš pradžių mergina vis prašydavo išleisti ją, kaip svarbiausią liudytoją, į teismo posėdžius, o tik vėliau sužinojau, kad ji pati toje byloje buvo nuteista lygtinai, atrodo, pusantrų metų už pasikėsinimą nužudyti savo patėvį. Žinodama tokius dalykus, tikrai nebūčiau priėmusi šios jaunuolės”. Be to, keistomis nuotaikų kaitomis pasižymėdavusi aštuoniolikmetė ne kartą buvo išplūdusi parduotuvės klientus ir netgi pačią savininkę, kuri mano, kad tokius agresijos išpuolius galėjo nulemti merginos vartoti neaiškios kilmės vaistai. Direktorės teigimu, pastaruoju metu mergina su mažamete dukrele nežinia kur slapstosi nuo teisėsaugininkų. Tuo tarpu 49-erių Danutė Gegžnienė bėdos UAB „Duosnė” pridarė mažiausiai – jos darbo metu suskaičiuota apie 500 litų trūkumo.
A.Zabulionienė teigė iš pradžių pati gerokai abejojusi dėl minėtų faktų, manydama, kad galbūt įsivėlė kokios nors klaidos. Tačiau netrukus vadovei pavyko surinkti nemažai informacijos apie kiekvieną iš keturių darbuotojų. Būtent tada verslininkė išsiaiškino, kad visos moterys turėjo rimtų problemų ir ankstesnėse darbovietėse: A.Šatrienė, norėjusi įsidarbinti viename didžiųjų prekybos centrų, taip pat buvo pašalinta iš darbo po pirmųjų kelių dienų už girtuoklystes ir vagystę, o kitų trijų pardavėjų skolas įvairioms bendrovėms išdavė antstolių atsiųsti išieškojimo raštai.
Prasidėjus detaliam įvykių tyrimui, direktorė teigė iš policijos tyrėjos sužinojusi, kad aštuoniolikmetė I.Petrusevičiūtė apgaulės būdu pasisavino kelis tūkstančius litų iš žmonių, kuriems „išnuomojo” svetimą būstą, kol pastarojo šeimininkas buvo išvykęs.
Darbdaviams trūksta informacijos
Dėl visos nežinomybės A.Zabulionienė linkusi kaltinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą („Sodrą”), sakydama, jog, atsiradus naujiesiems „Sodros” pažymėjimams, nebeįmanoma gauti jokios informacijos apie ankstesnes žmonių darbovietes. Anot verslininkės, anksčiau tokių problemų niekada nebūdavę, kadangi viską aiškiai parodydavo „Sodros” knygelė.
A.Zabulionienė pasakojo vienas pardavėjas susiradusi pagal skelbimus laikraščiuose, o kitas jai atsiuntė iš Darbo biržos.
Paklausta, ar niekada nėra prašiusi naujokių pateikti ankstesnių darbdavių rekomendacijas, moteris prisiminė vieną neseniai įvykusį kuriozą. Viena pardavėja pasakė A.Zabulionienei telefono numerį, kuriuo paskambinus, atsiliepė tariama ankstesnė darbdavė: „Moteris išgyrė pardavėją kaip labai sąžiningą, kruopščią darbuotoją, niekada nesukėlusią jokių problemų ir netgi pridūrė, kad nelabai norėtų man jos perleisti. Tačiau ta pati ponia po kelių savaičių atėjo į parduotuvę, prašydama grąžinti žadėtus du šimtus litų už draugei suteiktą paslaugą – pasirodo, kad ji už tokią sumą buvo sutikusi apsimesti darbdave bei kaip įmanoma išgirti savo bičiulę”. Deja, sandoris neįvyko, nes apsukri „puikioji” darbuotoja jau buvo spėjusi apšvarinti parduotuvę, dėl to tuoj pat neteko darbo.
„Valstybė turėtų gerai pagalvoti, kaip reikėtų užkirsti kelią tokiai netvarkai, kai vagilės ir kitokio plauko nusikaltėlės niekieno nestabdomos vaikšto iš vienos vietos į kitą, taip padarydamos nemenkus nuostolius savo darbdaviams, – kalbėjo trisdešimtmetį prekybos srityje dirbanti A.Zabulionienė. – Aš noriu perspėti visus savo kolegas, kad jie būtų ypač atidūs ir kaskart gerai apsvarstytų visas kandidatūras, prieš priimdami naujus darbuotojus”.
Neteisingai suprantama paskirtis
„Kauno dienos” kalbinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti vadovės pareigas, Genė Bronislava Petrauskienė, išgirdusi „Sodrai” metamą kaltę, pateikė paprastą paaiškinimą: „Sodros” pažymėjimai skirti ne tam, kad darbdaviai ar kas kitas žinotų, kur ir ką žmogus dirbo. Tai yra tik savotiška „taupomoji knygelė”, kurioje nurodytas draudžiamasis laikotarpis ir pajamos, reikalingos būsimai pensijai gauti”.
G.B.Petrauskienė davė elementarų patarimą apie ankstesnę kandidato veiklą norintiems sužinoti darbdaviams: „Ateidamas į naują darbovietę žmogus turėtų atsinešti paskutinę darbo sutartį, kurioje akivaizdžiai matysis išėjimo arba pašalinimo iš darbo priežastys.
Pašnekovė dar kartą paaiškino, kad anksčiau „Sodros” knygelėje išsamiai išdėstyta žmogaus darbo istorija buvo tik per klaidą atsiradusi lengvata, kuri puikiai pasitarnavo darbdavių labui: „Visa tai turėjo būti panaikinta dar 1994-aisiais, tačiau pereinamasis laikotarpis užtruko apie dešimtmetį. Dabar jau turime teisingai parengtus dokumentus, kurie, aišku, nėra palankūs įmonių vadovams”. G.B.Petrauskienė pabrėžė, kad darbdavys išvis neturi teisės susipažinti su „Sodros” asmenų duomenų baze ir domėtis darbuotojų praeitimi. Tokias paslaugas teikti yra griežtai draudžiama, nebent pats darbuotojas būtų davęs sutikimą, tačiau tokių atvejų, pareigūnės teigimu, iki šiol nėra buvę.
„Visi žinome, kaip pastaruoju metu yra sugriežtintas Asmens duomenų apsaugos įstatymas, todėl kalbėti ar skųstis apie kažkokias kliūtis, neleidžiančias gauti pageidaujamos informacijos apie žmones, verslininkams visiškai nereikėtų, – kalbėjo G.B.Petrauskienė. – Visi šie nusiskundimai kyla dėl nežinojimo, kokia iš tiesų yra tikroji „Sodros” knygelės paskirtis. Darbdaviai turėtų prisiminti, kad kaskart, priimant naujokus, jie gali pasinaudoti Darbo kodekse numatytu bandomuoju laikotarpiu, kuris dažniausiai leidžia susidaryti pakankamą nuomonę apie darbuotoją.”
Tomas Jarusevičius