Praėjusį šeštadienį prekybos ir paslaugų centras „Molas” paskelbė paramos projekto, kuris skirtas Zoologijos sodo augintiniams, startą.
Tikisi sėkmės
Į prekybos centre pastatytą permatomą aukų dėžutę pirmieji pinigų įmetė „Molo” atstovai. Pasak prekybos ir paslaugų centro rinkodaros vadovės Simonos Blaževičienės, mintis padėti gyvūnams kilo po surengtos parodos.
„Vieną iš centro erdvių esame pavertę savotiška parodų sale. Surengėme kelias parodas, kurių autoriai buvo eiliniai kauniečiai: eksponavome vaikų piešinius, nuotraukas. Kaskart sulaukėme vis daugiau dėmesio. Iš 300 nuotraukų konkurso „Mano augintinis” dalyvių skaičiaus supratome, kad kauniečiai labai myli gyvūnus, tad nusprendėme juos paraginti atkreipti dėmesį į Zoologijos sodo globotinius”, – pasakojo S.Blaževičienė.
Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai mielai sutiko bendradarbiauti. „Ir žvėreliai nori šypsotis” projekto autoriai tiki sėkme. „Pastaraisiais metais Lietuvoje organizuoti paramos vaikams projektai iš tiesų buvo įspūdingi ir pranokstantys lūkesčius. Tikimės, kad gyvūnai taip pat sulauks kruopelės gėrio ir užuojautos žmonių širdyse”, – sakė organizatoriai.
Projektas tęsis iki rugsėjo 17 dienos. Per daugiau kaip mėnesį surinktos lėšos bus perduotos Zoologijos sodo administracijai.
Paramos dydis – neprognozuojamas
Kad akcijos pradžia sulauktų kuo didesnio kauniečių dėmesio, šeštadienį į „Molą” buvo pakviesti „Delfinai”. Nemokamas koncertas priviliojo minią grupės gerbėjų, daugiausia paauglių. Kai kurie jų atėjo net prieš dvi valandas. O ant scenos pasirodžius dainininkui Stano, publika ėmė klykti iš susižavėjimo.
Deja, prieš pat koncertą nuskambėjęs renginio vedėjo klausimas: „Kas šiemet buvo Zoologijos sode?” tokio šurmulio nesukėlė.
„Molo” rinkodaros direktorė tikisi, jog ši akcija atkreips ir gyventojų, ir Kauno miesto savivaldybės atstovų dėmesį.
„Norėtųsi, kad Zoologijos sodas būtų minimas Kauno dienose, turistų maršrutuose ir miesto strateginiame plane”, – sakė viena iš akcijos organizatorių, kol kas nesiryžusi prognozuoti, kiek pinigų kauniečiai paaukos per šešias projekto savaites.
Kaimynai gyvena geriau
Į renginį atvykusi Zoologijos sodo atstovė Vilija Griškevičienė iš anksto padėkojo susirinkusiems ir aukojantiems žmonėms.
Atostogaujantis sodo direktorius Vaclovas Dumčius šią akciją taip pat vadino puikiu sumanymu. Jis pripažino, kad Lietuvoje paramos reikia dar daugeliui žmonių, pinigų trūksta ir miesto gatvėms bei vaikų žaidimų aikštelėms, todėl lėšos, surinktos gyvūnams, bus itin brangios: „Suaukotus pinigus, žinoma, išleisime, tačiau žmonių dėmesys ir meilė mūsų globotiniams yra neįkainojama”.
Direktorius pripažįsta, kad kai kuriems žvėrims maža vietos, ne visų gyvūnų laikymo sąlygos yra geros, tačiau, anot jo, Zoologijos sodas atspindi bendrą Lietuvos ekonominę padėtį.
Paklaustas, kodėl kaimyniniai Rygos ar Talino zoologijos sodai sulaukia nepalyginamai daugiau dėmesio ir milijoninių investicijų, direktorius „Kauno dienai” atsakė, jog šioje situacijoje daug kas priklauso nuo miesto ir valstybės valdžios atstovų dėmesio: „Pavyzdžiui, Maskvos meras Jurijus Lužkovas garsėja meile gyvūnams, todėl Maskvos zoologijos sodas nestokoja lėšų ir visada yra pilnas žmonių. Tuo tarpu mes gyvename lyg pamotės vaikai”.
Atbaido nemalonūs kvapai
Retas Kauno gidas Zoologijos sodą įtraukia į lankytinų vietų sąrašą. Anot gidų, į Kauną atvykę prancūzai ar vokiečiai pašiurptų išvydę, kaip laikomi kai kurie gyvūnai.
Kelis litus į aukų dėžutę įmetusi kaunietė siuvėja Angelė neprisiminė, kada paskutinį kartą buvo Zoologijos sode. Tuo tarpu kirpėja Rasa Bagdonaitė, gyvenanti pusiaukelėje tarp „Molo” ir Zoologijos sodo, sakė, kad gyvūnų pasižiūrėti nueina kiekvieną vasarą: „Atvažiuoja brolis su mažais vaikais, bilietas į sodą nebrangus, tad saulėtą dieną surengiame puikią pramogą”.
Tačiau moteris prisipažino nesuprantanti, kaip Zoologijos sode galima ką nors kramsnoti ar gerti: „Nemalonus kvapas karštą dieną ypač riečia nosį, todėl abejoju, ar sugebėčiau suvalgyti porciją ledų ar bandelę – gali supykinti”.
Daugelis kalbintų suaugusių kauniečių prisipažino, kad vaikystėje mielai vaikštinėdavo tarp liūtų ir papūgų narvų. Greta Dainų slėnio sutiktas pensininkas Bronislovas mano, kad anksčiau beždžionės ar leopardai buvo didelė egzotika, o dabar vaikai juos gali pamatyti vos spustelėję televizoriaus mygtuką. Kompiuteriai, anot kauniečio, vaikus atitraukia ir nuo knygų, ir nuo gyvūnų.
Artūras Pučėta