Vengrijos prezidentas Laszlo Solyomas (Laslas Šojomas) atmetė pasiūlymą medaliu apdovanoti buvusį ministrą pirmininką Gyulą Horną (Diulą Horną), teigdamas, kad jo vaidmuo pažabojant 1956 metų antisovietinį sukilimą buvo nesuderinamas su konstitucinėmis Vengrijos vertybėmis.
Ministras pirmininkas Ferencas Gyurcsany (Ferencas Diurčanis) pasiūlė 75-ojo gimtadienio proga už pagalbą taikiai pereinant nuo komunizmo prie demokratijos bei parengiant šalį narystei Europoje Sąjungoje (ES) bei NATO apdovanoti G.Horną aukščiausiu civiliniu apdovanojimu – Didžiuoju kryžiumi.
Vengrijoje aukščiausius valstybinius apdovanojimus tvirtina prezidentas, tačiau L.Solyomas trečiadienį vetavo šį pasiūlymą.
„Požiūris, kurio G.Hornas laikėsi apie 1956 metų sukilimą ir savo vaidmenį malšinant šį sukilimą, yra nesuderinamas su Vengrijos Respublikos konstitucinėmis vertybėmis”, – pranešime teigė prezidentūra.
L.Solyomas jau anksčiau teigė nepritariantis tam, kad socialistas G.Hornas, ministro pirmininko pareigas ėjęs nuo 1994 iki 1998 metų, už savo vaidmenį malšinant sukilimą prieš Sovietų sąjungą ir komunizmą būtų pagerbtas medaliu.
1965 metais G.Hornas priklausė sukarintoms pajėgoms ir pernai Vokietijos laikraščiui „Die Welt” sakė, kad tiesiog laikėsi įstatymų ir prižiūrėjo tvarką, nes sukilimo metu į laisvę buvo išėję daug nusikaltėlių.
1989 metais, kai Vengrija atvėrė savo sienas Rytų Vokietijos imigrantams, vykstantiems į Vakarų Vokietiją, ir paskatino politinius įvykius, pasibaigusius Vokietijos suvienijimu, G.Hornas ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
L.Solyomas prezidentu buvo išrinktas 2005 metais, palaikomas centro dešiniųjų opozicijos, tačiau prieštaraujant valdantiesiems socialistams.