Nuo liepos 1 dienos padidėjusiu minimaliu atlyginimu ir pensijomis dauguma Panevėžio gyventojų mėgausis neilgai. Nuo rugpjūčio 1-osios gerokai šoktels centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos. AB „Panevėžio energija” vadovai teigia, kad bendrovės teikiamų paslaugų kainos išlieka vienos žemiausiųjų šalyje, tačiau bent kol kas kitų šalies didmiesčių gyventojai už šilumą mokės mažiau. Tačiau 18,6 procento brangstanti šiluma atsilieps ne vienam vartotojui. Gyventojams belieka džiaugtis, kad šilumos kainų metodika neleidžia į kainą įskaičiuoti palūkanų sąnaudų – tuomet ji išaugtų dar daugiau.
Rugpjūtis didžiąjai panevėžiečių daliai pateiks gana nemalonų siurprizą. Centralizuotai šilumą ir karštą vandenį tiekianti „Panevėžio energijos” bendrovė didina kainas. Nuo rugpjūčio kilovatvalandė šilumos brangsta nuo 12,76 iki 15,13 Lt, arba 18,6 procento. Pridėjus 5 procentų pridėtinės vertės mokestį pabrangimas bus dar įspūdingesnis. Karšto vandens kainą gerokai padidins jo pardavimo kaina.
Keičiasi bazinė kaina
Pasak „Panevėžio energijos” bendrovės finansų direktorės Ritos Morozovienės, pagal Šilumos ūkio įstatymą, šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką, bazinės šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos ne trumpesniam kaip trejų ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Kasmet, atsižvelgus į kuro kainų, realizuotos šilumos kiekio pokyčius bei infliaciją, jos perskaičiuojamos.
Finansų direktorės teigimu, „Panevėžio energijos” bazinė tiekiamos šilumos ir karšto vandens kaina buvo nustatyta 2004 metais, o pernai ji buvo tik perskaičiuota. Taigi, pasibaigus bazinės kainos galiojimo laikotarpiui, yra nustatyta nauja bazinė kaina. R.Morozovienė akcentavo, kad šilumos ir karšto vandens perskaičiavimą vykdo visos šalies šilumos ir karšto vandens tiekimo įmonės. Anot finansų direktorės, „Panevėžio energija” yra regioninė įmonė, tiekianti šilumą ir karštą vandenį Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų miestų ir rajonų vartotojams, ir jiems visiems nustatyta vienoda šilumos kaina.
Šiluma brangs 18,6 procento
R.Morozovienės teigimu, Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija birželio pabaigoje nustatė naujas bazines šilumos ir karšto vandens kainas, kurias „Panevėžio energijos” valdyba nusprendė taikyti nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Iki šiol gyventojai už šilumos kilovatvalandę (be PVM) mokėjo 12,71, kiti vartotojai – 12,98 cento. Be to, papildomai buvo taikoma 0,05 cento pardavimo kaina už kiekvieną suvartotą šilumos kilovatvalandę. Nuo rugpjūčio visiems vartotojams šilumos kilovatvalandė (be pardavimo kainos ir PVM) kainuos vienodai, t.y. 14,93 Lt. Gyventojai, pasak specialistų, veikiausiai rinksis 0,20 centų už kilovatvalandę, nei mėnesinį 1,58 lito mokestį, kurį bus privalu mokėti kitiems vartotojams. Gyventojams, pasirinkusiems 0,20 cento už suvartotą šilumos kilovatvalandę mokestį, nuo rugpjūčio pradžios šiluma pabrangs 18,6 procento.
R.Morozovienė nurodė, kad didinti šilumos ir karšto vandens kainas buvo būtina, nes per praėjusius metus iš šios veiklos „Panevėžio energija” patyrė 3,7 milijono litų nuostolių. Finansų direktorės teigimu, kainos augimą sąlygojo dėl pastatų renovacijos ir šiltėjančių žiemų mažėjantis šilumos realizavimas, gamtinių dujų, mazuto, medienos, elektros energijos, vandens kainų augimas. Dėl sparčiausiai augančių mazuto kainų bendrovė mažina jo ir didina gamtinių dujų bei medienos suvartojimą. R.Morozovienė teigė, kad Panevėžio regiono vartotojams dar pasisekė, kad „Panevėžio energija” turi keletą šilumos gavybos šaltinių, todėl šiluma brangsta ne taip sparčiai kaip kitur.
Pradėjo trūkti specialistų
„Kainų nustatymo metodika neleidžia į šilumos kainas įskaičiuoti palūkanų sąnaudų, kaip jas taiko elektros, dujų, šalto vandens tiekėjai, todėl tenka kompensuoti pelno sąskaita. Tai sumažina naujų investicijų vykdymo galimybes, neleidžia didinti darbuotojų darbo užmokesčio, – aiškino R.Morozovienė. – Praėjusiais ir šiais metais viena opiausių problemų tampa kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, nes žmonių netenkina atsiskaitymo sąlygos. Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gerokai atsilieka tiek nuo Respublikos, tiek nuo energetikos įmonių darbuotojų atlyginimo vidurkio. Be to, energetikos specialistų pasiūla Panevėžyje yra labai maža.”
Tapome lyderiais
Nors pakilo šilumos ir karšto vandens kainos, R.Morozovienė pabrėžė, kad „Panevėžio energijos” tiekiama šiluma ir karštas vanduo bus vieni pigiausių šalyje. Paminėjus, kad visuose kituose didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose) šilumos kilovatvalandė kainuoja nuo 11,97 iki 14,76 cento, o Panevėžyje ji kainuos 15,13 cento (be PVM), finansų direktorė teigė, kad Vilniuje yra pustrečio karto daugiau vartotojų, Kaunas perka šilumą iš pigesnes dujas gaunančios termofikacinės elektrinės, o Šiauliuose ir Klaipėdoje šilumos kainos bus perskaičiuotos dar šių metų rudenį.
Gyventojai skatinami dažniau maudytis
„Panevėžio energijos” Abonentų tarnybos viršininko Vidmanto Žalkausko teigimu, gerokai pasikeitė karšto vandens tiekimo metodika. Anot jo, anksčiau kaina buvo skaičiuojama šilumos kiekiui reikalingą kubinį metrą vandeniui pašildyti padauginus iš šilumos kainos. Pagal naują metodiką, karšto vandens kaina susideda iš karšto vandens, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo, pardavimo kainų ir pridėtinės vertės mokesčio. Be pardavimo kainos, kuri vienam vienam butui mėnesiui nustatyta 2,98 lito (be PVM), kubinis metras vandens, tiekiamas uždara sistema, kainuos 11,56 Lt, atvira sistema – 13,94 Lt.
V.Žalkausko teigimu, pasikeitus karšto vandens kainos skaičiavimo metodikai, skirtumas tarp turinčiųjų modernizuotus šilumos punktus ir jų neturinčiųjų didėja. Pridėjus pardavimo kainą, kiekvienam butui per mėnesį būsiančią 3,13 lito, karštas vanduo irgi gerokai pabrangs. Šilumos tiekėjai neslepia, kad tokia kainos nustatymo metodika skatins karšto vandens sunaudojimą, nes karšto vandens pardavimo mokestis bus toks pat, ar vartotojas sunaudojo tik 0,1, ar net 100 kubinių metrų vandens.
Įteisintas naujas mokestis
R.Žalkausko atkreipė dėmesį, kad dvejus metus dauguma šilumos vartotojų su „Panevėžio energija” buvo sudarę karšto vandens skaitiklių priežiūros sutartis ir kas mėnesį mokėjo 1,06 lito. Už šį mokestį beveik visiems vartotojams buvo pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisai. Dabar, įvedus karšto vandens pardavimo mokestį, bus užtikrinta karšto vandens skaitiklių priežiūra, patikra bei jų keitimas.
Abonentų tarnybos viršininkas akcentavo, kad iki šiol su vartotojais buvo sudaroma tik šilumos tiekimo sutartis. Nuo šiol bus sudaroma ir karšto vandens tiekimo sutartis, jos tekstas suderintas su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. V.Žalkauskas pažymėjo, kad, atsiskaitant už karštą vandenį, galima nurodyti duomenis dviejų skaičių po kablelio tikslumu, tačiau jo pardavimo kaina nekinta.