Klaipėdos mieste ir apylinkėse prasidėjęs statybų bumas, iškėlė aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo problemą.
Dienraščio žurnalistei apklausus daugiau nei trisdešimt projektavimo firmų atstovų, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė bendrovių neturi konstruktorių ir yra priverstos darbuotojus samdytis iš šalies.
Pasak Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, Klaipėdoje trūksta ne tik konstruktorių, bet ir inžinerinių tinklų projektuotojų, architektų.
Anot Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos miesto klubo pirmininko ir „Klaipėdos komprojekto” vyr. inžinieriaus Tautvydo Petro Tubio, šiuo metu Klaipėdoje yra apie 75-90 konstruktorių, kiekvienais metais jų gretos pasipildo 20-25 specialistais. Tačiau neretai jaunimas pasirenka lengvesnį kelią ir nueina į gamybą, tampa statybos vadovais, dalis išvažiuoja. Taip esą yra todėl, kad baigus studijas tikimasi didelio uždarbio, tačiau jaunam konstruktoriui reikia 2-3 metų praktikos šalia patyrusio šios srities žinovo.
Dažnai pasitaiko, kad po apmokymų konstruktoriai gauna kvalifikacijos atestatą, leidžiantį projektuoti ypatingos svarbos statinius ir įkuria savo įmones.
T. P. Tubis siūlo sprendimo būdą: „Studentus reikia profiliuoti, nes kryptingas mokymas padėtų greičiau įsilieti.”
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Statybų katedros vedėja Larisa Vasiljeva teigė, kad nuo šių metų yra įvesta praktika, kurią jau sėkmingai atliko neakivaizdinio skyriaus 1 kurso studentai.
„Dieninio skyriaus jaunieji konstruktoriai praktiką galės atlikti jau nuo kitų metų 8 semestro ir tam bus skiriama 10 kreditų. Tikimės, kad praktikos dėka studentai įgis daugiau žinių ir baigus studijas jiems bus lengviau atsistoti ant kojų”, – sakė L. Vasiljeva.