Rolandą Janavičių išlydėjo su ašaromis ir lietumi

Vakar popiet amžino atilsio buvo išlydėtas dainininkas Rolandas Janavičius.

Naktį, kai dainininkas mirė ir dieną, kai ąžuolinis karstas su jo palaikais buvo išlydėtas į amžino poilsio vietą Lėbartų kapinėse, pliaupė lietus.

Pagerbti muzikanto atvyko daugybė gedulo rūbais vilkinčių žinomų Lietuvos muzikantų. Jie neslėpė savo ašarų ir vis negalėjo patikėti, kad liga taip greit pasiglemžė talentingą, jauną kolegą.

Pirmą kartą toks didelis būrys dainininkų ir muzikantų susitiko gedėti.

Gėlės, kurias žmonės atnešė R.Janavičiui, vos tilpo salėje ir ilguose laidojimo namų koridoriuose. Dainininkui buvo skirti šimtai baltų gedulo žiedų.

Išvydę tylomis išnešamą karstą, kurį lydėjo aštuonios angelo kostiumus vilkinčios mergaitės, prie Laidojimo namų susirinkę žmonės pratrūko raudoti.

Dainininkas Edmundas Kučinskas muzikantų bendruomenės vardu sakęs atsisveikinimo kalbą prie R.Janavičiaus kapo duobės, neslėpė emocijų.

„Pažiūrėkit – ir gamta šiandien vėl verkia. Tai ženklas, patvirtinimas mums visiems, kad išlydime talentingą, gamtos ir Dievo apdovanotą žmogų. Rolando neteko ne tik jo artimieji, bet ir lietuviškos muzikos kūrėjai. Buvo daugybė dalykų, kurių mokėmės iš Rolo. Ir dar mokysimės. Galbūt jo dainų dabar klausosi danguje”, – sakė jis.