Danijos bankas „Danske bank” gąsdina, kad paskolų augimo penimai Latvijos ekonomikai gresia krachas. Mūsų ekonomikos ekspertai sako, jog Lietuvai didžiausia šio „latviško sindromo” pavojaus priežastis – investuotojų galvose susiformavusi itin artima mūsų „giminystė” su gretima šalimi.
Latvijos žurnalas „Kapitals” paskelbė vieno Danijos banko „Danske bank” vadovaujančių specialistų interviu, kuriame šis ragino šalies valdžią imtis realių veiksmų mažinti infliaciją, biudžeto išlaidas ir imtis kitų priemonių, kad būtų sustabdytas „nesveikas” ekonomikos augimas ir išvengta kracho.
Komentuodamas gretimos šalies problemas Gitanas Nausėda, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas, atkreipė dėmesį, jog Lietuvos ekonomika kai kuriais požiūriais panaši į Latvijos ekonomiką.
„Užsienio verslininkai didelių skirtumų tarp Baltijos šalių ekonomikų neįžvelgia ir nelabai kreipia dėmesio į specifinius bruožus. Tad bėdos vienoje valstybėje automatiškai tampa visų kaimynių problemomis. Tarkim, jei kas nutiktų Estijoje, tai būtų traktuojama kaip potencialus pavojus Latvijai ir Lietuvai. Čia ir įžvelgčiau didžiausią Lietuvos problemą: įvykus nesėkmei Latvijoje, neišvengiamai padidėtų spekuliavimas dėl Lietuvos ekonomikos kracho”, – perspėja ekspertas.
Būta rimtesnių bėdų
G.Nausėda ragina analizuoti, kiek pagrįsti gandai, kad Latvijos ekonomika jau prie kracho slenksčio. Pasak jo, per pastaruosius penkiolika metų visos Baltijos valstybės yra išgyvenusios ir rimtesnių situacijų, kai buvo kalbama ne apie didžiulius ekonomikos augimo tempus, o apie ekonomikos nuosmukį, bankų krizes.
„Dabar šalims kyla problemos dėl pernelyg spartaus ekonomikos augimo. Tai skatina infliaciją, didina užsienio prekybos disbalansą. Tačiau šie procesai tam tikru mastu gali būti veikiami valstybės ekonominės politikos ir pačių komercinių bankų”, – sako jis. Anot G.Nausėdos, pagrindiniai Skandinavijos bankai jau imasi tam tikrų žygių sparčiam paskolų portfelio didėjimui sulėtinti: kyla palūkanų normos, ypač nacionaline valiuta.
Vis dėlto, pasak eksperto, kalbant apie ekonomikos perkaitimą netikslinga viską suversti paskolų portfelio didėjimo procesui. „Paskolų augimas buvo vienas veiksnių, lėmusių ekonomikos „karštį”. Tačiau vargu ar reikėjo sparčiam paskolų portfelio didėjimui užkirsti kelią. Juk 2001-2002 metais kreditai gyventojams beveik nebuvo teikiami, o jei ir buvo, tai juokingai mažais mastais. Todėl spartus augimas pagrįstas ir naudingas žmonėms, nes jis galėjo įsigyti būstą. Tačiau ilgainiui paskolos tampa problema, skatina pirkimo, nekilnojamojo turto kainų bumą. Nepaisydamas to drįsčiau teigti, jog valstybės gali su tuo susitvarkyti, pirmiausia – pačių bankų pastangomis”, – tvirtina jis.
Geriau jau pradėti „vėsinti” ekonomiką
Latvijoje infliacija šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 8,2 proc., Lietuvoje – 4,7 procento. „Tačiau mūsų nevalia užliūliuoti faktu, kad latvių infliacija dvigubai didesnė, o niekas pas juos nesprogo, tad neva ir mes galime ramiai leisti jai didėti. Net turint daug patrauklesnę situaciją geriau būtų imtis panašių priemonių kaip Latvija: vėsinti ekonomiką jau dabar”, – pataria G.Nausėda.
Anot jo, sunku pasakyti, ar latviai ne per vėlai ėmėsi šių žygių. Bet specialistas sako abejojantis, ar tai atves prie lato devalvavimo, ypač kai valdžia ir Latvijos centrinis bankas aiškiai demonstruoja ryžtą išlaikyti nacionalinės valiutos kursą.
Vis dėlto, eksperto nuomone, Lietuva turėtų pasimokyti iš kaimynų pamokų ir nenusiristi iki Latvijos ekonomikos būklės bei anksčiau imtis ekonomikos „vėsinimo” veiksmų.
„Visos Baltijos valstybės auga iš paslaugų sektoriaus. Tačiau Lietuva Latvijos fone palankiai išsiskiria vis dar dideliu pramonės vaidmeniu: daugelis pramonės sektorių sparčiai plečiasi ir sparčiai didina eksportą. Tai teikia vilčių, kad pramonės reikšmė nesmuks taip smarkiai, kaip smuko Latvijoje. Čia pramonė sukuria ne daugiau kaip dešimtadalį bendrojo vidaus produkto”, – atkreipia dėmesį G.Nausėda.
Minimali alga ekonomikai nebaisi
Nuo liepos pirmosios didėja minimali mėnesio algai (MMA), didėja „Sodros” išmokos pensininkams, tačiau G.Nausėda mano, kad nuogąstauti dėl didesnio vartojimo nereikėtų. „Pakėlus minimalią algą nebūtinai papildomi milijonai litų pateks į apyvartą. Atlyginimų vokeliuose mastas Lietuvoje gana didelis. Neretai MMA didinimas darbdavius verčia oficialiai rodyti dalį pinigų, kuriuos jie mokėjo neoficialiai. Tad kai kuriais atvejais žmogus didesnės algos negauna, tik didesnė jos dalis išmokama oficialiai”, – įsitikinęs ekspertas.
G.Nausėda sako, kad smunkant ekonomikai tai pajunta kiekvienas žmogus: mažėja darbo vietų, netenkama atlyginimų. „Kai ekonomika auga labai sparčiai, išoriškai viskas atrodo gerai. Tačiau šie procesai lemia infliaciją, santaupų nuvertėjimą, brangstantį pragyvenimą. Išsibalansavusią ekonomiką gali ištikti krizė”, – aiškina G.Nausėda.
Tačiau jis prisipažįsta, kad kartais kyla minčių, jog apie Baltijos šalių ekonomikų grėsmes pasirodo pernelyg reguliarūs pareiškimai. „Galbūt tai nerealu, bet kyla pavojinga mintis: ar nėra norinčiųjų, kad būtų devalvuotos nacionalinės valiutos”, – palieka atvirą klausimą SEB Vilniaus banko ekspertas.