Slaugytojams – gydytojų padėjėjų funkcijos

Slaugytojams, įgijusiems universitetinį išsilavinimą, patikima vis daugiau funkcijų atlikti savarankiškai, kai kur – net pakeisti gydytojus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įdiegta naujovė – gydytojų padėjėjų etatai – domina kitų medicinos įstaigų vadovus bei slaugos administratorius.

Vis daugiau slaugytojų įgyjant aukštąjį universitetinį išsilavinimą, atsirado galimybė išplėsti jų kompetencijos ribas.

„Tiek, slaugytojų, tiek gydytojų trūkumas medicinos įstaigose, jų emigracija į užsienį, verčia peržiūrėti slaugos teisinę bazę“, – mokslinės-praktinės konferencijos „Gydytojų ir slaugytojų funkcijų perskirstymo galimybės keičiantis slaugytojų išsilavinimui“, kuri praėjusią savaitę organizuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), sakė šios ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Žmogiškųjų išteklių medicinoje trūkumą, kuris buvo akcentuotas ir Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime, jis siūlo spręsti dviem būdais: keičiant teisės aktus ir teisiškai perskirstant slaugytojų bei gydytojų funkcijas bei kuriant naujas darbo formas naudojantis esama įstatymų baze.

Vieni iš tokių būdų – panaudoti akušerių bei kineziterapeutų perteklių perduodant joms dalį slaugytojų funkcijų ir įtraukiant į komandinį darbą.

KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Onutė Mitalienė

Gimdo be gydytojų

KUL pirmoji Respublikoje, sekdama užsienio šalių patirtimi, gydytojų krūvį sumažino įdiegusi naujovę – Akušerijos-ginekologijos departamente įkūrusi Mažos rizikos gimdymo poskyrį.

Šiame poskyryje gimdyvę slaugo ir naujagimį priima vien kvalifikuota, aukštąjį išsilavinimą turinti akušerė. Gydytojas čia pasirodo tik atsiradus nenumatytų sunkumų.

Tai padaryti leido pakeista 2006 metų akušerės medicinos norma, leidusi akušerėms vienoms, nedalyvaujant gydytojui, vadovauti gimdymui. Neseniai pradėjusiame veikti poskyryje jau be gydytojo pagalbos pagimdė apie pusšimtį moterų.

Tarp gydytojo ir slaugytojo

KUL – novatorė Lietuvoje ir įkūrusi naują – gydytojų padėjėjų (asistentų) etatą.

„Gydytojo asistentai – tai tarsi tarpinė grandis tarp gydytojo ir slaugytojo“, – paaiškino KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Šlepavičius, kuriam operacinėje talkina operacinės slaugytoja-gydytojo asistentė Edita Vingytė.

Gydytojo padėjėjai, – papasakojo jis „Vakarų ekspresui“, – atsirado Vietnamo karo metu JAV armijoje, kada operacijoms atlikti ėmė trūkti gydytojų. Todėl didesnę kompetenciją turinčioms slaugytojoms buvo patikėta tam tikras funkcijas atlikti savarankiškai.

Šiuo metu JAV įvairiose medicinos sferose dirba apie 65 tūkst. gydytojų asistentų. Jie, prižiūrimi gydytojo, gali savarankiškai išrašyti vaistus, nustatyti diagnozę, kontroliuoti gydymą po standartinių operacijų ir pan.

Novatoriai

Užsienio valstybių patirtis, perleidžiant kai kurias funkcijas slaugytojams, įkvėpė naujovę įdiegti ir KUL. Pirmieji gydytojų padėjėjai čia pradėjo dirbti prieš dvejus metus, ir tai Lietuvoje iki šiol tebėra naujovė.

Šiandien gydytojų padėjėjų KUL darbuojasi apie 10 – visuose chirurginio profilio skyriuose. Netrukus turėtų pradėti darbą ir gydytojo asistentas Pulmonologijos skyriuje.

„Kai nėra iš kur paimti gydytojų, nėra kitos išeities, – sakė V. Janušonis. – Be to, tai ir pigiau“.

Beje, atsakomybė už padėjėjo darbą tenka jį prižiūrinčiam gydytojui.

Visi gydytojo padėjėjai įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kuris suteikia didesnį žinių bagažą, impulsą gilintis į profesijos subtilybes.

„Jei paprasta slaugytoja žino tik kokius instrumentus paruošti operacijai, tai gydytojo asistentė gerai susipažinusi, kokias operacijas jais galima atlikti, išmano žmogaus anatomiją ir pan.“, – palygino chirurgas A. Šlepavičius.

Trūksta teisinės bazės

Mažėjant Lietuvoje praktikuojančių gydytojų, jų asistentų pareigybė tampa vis svarbesnė.

Nors, pavyzdžiui, KUL apie trečdalį slaugytojų turi universitetinį išsilavinimą, išplėsti jų kompetencijos ribas neleidžia egzistuojanti slaugytojo norma.

Anot V. Janušonio, siūloma įvesti dvi slaugytojo normas. Viena jų apibrėžtų koleginį, kita – universitetinį išsilavinimą turinčių slaugytojų kompetenciją.

„Dabartinė norma neleidžia asistentams išplėsti kompetenciją tokia apimtimi, kokia norėtume. Todėl asistentai daro tik tai, ką leidžia dabartinės normos – tvarko dokumentaciją, matuoja kraujospūdį, padeda nesudėtingų operacijų metu ir pan.“, – sakė V. Janušonis.

Kad ateityje būtina plėsti kvalifikuotų slaugytojų kompetenciją, įdarbinti juos gydytojo padėjėjais, išsakyta ir Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitoje. Universitetai savo ruožtu ruošiasi plėsti ir mokymo programas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.