V.Blinkevičiūtė: nuo liepos didės pensijos, minimali alga, motinystės (tėvystės) pašalpa
Vidurvasarį užderėjo kaip niekad daug naujovių: dirbantiems didėja minimalusis atlyginimas, didelį stažą turintiems pensininkams – pensijos, mamytėms ir tėveliams, auginantiems vaikus iki vienerių metų – išmokos.
Apie šiuos pasikeitimus, kuriuos pajus beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas, kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte.
– Gerbiama ministre, jau nuo liepos 1 dienos įsigalioja įstatymo papildymas, pagal kurį turintys didesnį nei 30 metų darbo stažą gaus didesnes pensijas.
– Taip, galiu tik pasidžiaugti, kad pensijos padidės maždaug 450 tūkstančių pagyvenusių ir neįgalių žmonių nepriklausomai nuo to, koks anksčiau buvo jų atlyginimas. Manau, kad šis įstatymas vienodai įvertins visus ilgai dirbusius žmones, tarp kurių yra išdirbusių ir pusę šimtmečio ar dar daugiau.
Priimti tokį sprendimą buvo tiesiog būtina, nes dėl mažo uždarbio, turėto iki pensijos paskyrimo, įgytas didelis stažas iki šiol menkai įtakojo pensijos dydį. Susitikimuose su vyresnio amžiaus žmonėmis dažnai išgirsdavau prašymų apskaičiuojant pensijas vertinti ne tik buvusį jų atlyginimą, bet ir įgytą didelį stažą. Pensijų padidinimui iš „Sodros” biudžeto reikės per 180 mln. litų.
– Prašau visiems suprantamai paaiškinti, kaip bus skaičiuojama „Sodros” pensija, kai ją įtakos stažo dydis?
– Procedūra labai paprasta – už kiekvienus pilnus stažo metus, viršijančius 30 metų, prie žmogaus gaunamos „Sodros” senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bus skiriamas priedas už stažo metus. Už kiekvienus pilnus stažo metus per 30 metų bus mokama 3 procentai bazinės pensijos. Esant dabartiniam bazinės pensijos dydžiui – 266 Lt, už kiekvienus pilnus metus pensijos didės 7,98 Lt. Pavyzdžiui, tiems, kurių stažas 35 metai, pensija kiekvieną mėnesį padidės 39,90 Lt, įgijusiems 40 metų stažą – 79,80 Lt, 50 metų – prisidės po 159,60 Lt ir t.t. Gerai tai, kad kaskart padidinus bazinę pensiją, atitinkamai didės priedo už stažo metus dydis.
– Dažnai įvedus pakeitimus tenka minti įstaigų slenksčius. Ar reikia žmonėms kreiptis dėl priedo už stažą skyrimo?
– Galiu užtikrinti, kad dėl priedo už stažo metus skyrimo į „Sodrą” kreiptis tikrai nereikia. Teritoriniai skyriai apskaičiuos šio priedo dydį pagal pensijos byloje fiksuotą stažą, o jeigu žmogus dirbo po 1995 m. sausio 1 d. – atsižvelgiant ir į „Sodros” kompiuterinėje duomenų bazėje esančius duomenis.
Tačiau jeigu turite dokumentus, įrodančius iki 1995 m. sausio 1 d. įgytą stažą ir jų „Sodros” teritoriniam skyriui nepateikėte, kai pensija buvo skiriama (perskaičiuojama), tokius dokumentus reikėtų teritoriniam skyriui pateikti dabar.
– Ministre, o kada žmonės gali laukti padidintų pensijų?
– Labai norėčiau paprašyti žmonių supratingumo ir kantrybės, nes „Sodros” teritoriniai skyriai turės perskaičiuoti daugiau nei pusę visų „Sodros” senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų.
Priedas už stažą bus išmokamas etapais: liepos mėnesį priedas už stažo metus bus pradėtas mokėti visiems pensininkams už kiekvienus pilnus stažo metus virš 30 metų, už kuriuos pensininkui paskirta ir mokama pensija; lapkričio mėnesį priedas už stažo metus bus pradėtas mokėti tiems, kurie po paskutinio pensijos paskyrimo (perskaičiavimo) dar dirbo.
– Pastaraisiais metais auginantys vaikus tikrai gali džiaugtis, nes bent porą kartų per metus jiems didinamos įvairios išmokos, pašalpos. Nuo liepos 1 d. didėja motinystės (tėvystės) pašalpa.
– Patikėkite, šį kartą aš labai patenkinta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa padidėjo iki tikrai sveikintinos ribos. Nuo šiol iki vaikui sukaks pusė metų vienam iš jo tėvų ar globėjui ši pašalpa bus mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (nuo šių metų sausio 1 d. buvo mokama 85 proc.), o už likusį laiką iki vaikui sukaks vieneri metai – 85 proc.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama tiems tėveliams, kurie prieš susilaukdami vaikų per paskutinius 2 metus sukaupė ne mažiau kaip 7 mėnesius stažo ir mokėjo įmokas „Sodrai”. Nuoširdžiai tikiu, kad galbūt taip bent iš dalies paskatinsime dirbančius žmones apsispręsti gimdyti ir auginti daugiau vaikų.
– Jau nestebina atvejai, kai vaiko priežiūros atostogų išeina tėvelis. Nors tai dar retas atvejis, ką sako skaičiai?
– Galiu pasakyti, kad tendencijos yra aiškios – vis dažniau vaiko priežiūros atostogų išeina tėvelis. Pavyzdžiui, iki 2001 metų vyrų, imančių vaiko priežiūros atostogas, skaičius niekada nebuvo perlipęs 1 procento. Tačiau būtent nuo tų metų šis procentas vis kopia aukštyn ir gali būti, kad šiemet būti su vaiku iki vienerių metų eis net 3 procentai tėvelių.
Darbo kodekse numatyta, kad vaiko priežiūros atostogas gali imti ir mama, ir tėtis. Taigi, kuriam iš tėvų prižiūrėti vaiką iki 1 metų ir gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, geriausiai gali nuspręsti tik patys tėvai. Puiku tai, kad tėtis ir mama gali vaiką prižiūrėti pakaitomis ir taip neatitrūkti nuo darbo, siekti karjeros.
Vis dėlto, „Sodros” duomenimis, 2006 metais motinystės (tėvystės) pašalpoms išmokėta 164,2 mln. Lt, o kas mėnesį vidutiniškai buvo mokamos pašalpos 20,6 tūkstančių asmenų. Tarp šias pašalpas gavusiųjų buvo 414 tėvai (2,01 proc. nuo visų gavėjų). 2007 metų I ketvirtį motinystės (tėvystės) pašalpos buvo mokamos vidutiniškai 21,5 tūkst. gavėjų. Tarp jų yra 588 tėvai (2,74 proc. nuo visų gavėjų). Taigi akivaizdu, kad vyrų, einančių į vaiko priežiūros atostogas, nuolat didėja.
– Ministre, pakalbėkime apie kitą aktualiją – Lietuvoje vis dar yra nemažai žmonių, gaunančių minimalųjį atlyginimą, todėl kasmet minimaliosios algos didinimas sulaukia pritarimo šūksnių…
– Vyriausybei pritarus, nuo liepos 1 dienos įsigalioja 100 litų didesnė minimalioji mėnesinė alga – 700 litų, o minimalusis valandinis atlygis – iki 4,19 lito. Iki šiol galiojęs MMA dydis 600 litų ir MVA 3,66 lito atitinkamai padidėjo 16,7 procento ir 14,5 procento. Pripažinkite – tai tikrai nemažai!
Kaip žinia, minimalųjį darbo užmokestį ar mažiau Lietuvoje gauna 14,6 procentų visų darbuotojų, o darbuotojų, dirbančių visą darbo laiką ir gaunančių minimalųjį atlyginimą, yra 8,5 procento. Todėl padidėjimą pajus išties didelė dalis šalies gyventojų.
Žinant, kad tiek žmonių šiandien gyvena tik iš minimaliosios algos, jos didinimas yra ir toliau bus vienas iš prioritetų. Būtent dėl šios priežasties jau keletą metų nuolat kalbamės su mūsų socialiniais partneriais – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovais – o kartu, be abejo, ieškome sprendimų, kaip mažinti tik minimaliąją algą gaunančių darbuotojų skaičių.
Esu įsitikinusi, jog minimalųjį darbo užmokestį būtina nuolat didinti. Labai svarbu, kad Lietuvoje būtų kvalifikuotų darbuotojų, o ne taptume pigios darbo jėgos šalimi. Tik nuolat didėjant atlyginimams išlaikysime savo šalyje mums reikalingus darbuotojus, be kurių neįmanoma mūsų šalies ekonomikos plėtra.
– Kas artimiausioje ateityje laukia mažiausiai uždirbančių?
– Tikrai sąžiningai kasmet, atsižvelgdami į infliacijos lygį, nacionalinio biudžeto ir įmonių finansines galimybes, pritarus socialiniams partneriams teikiame siūlymus Vyriausybei dėl minimalaus darbo užmokesčio ir bazinės mėnesinės algos dydžių nustatymo. Prisiminkime, kad, pavyzdžiui, prieš 4 metus minimalioji mėnesinė alga siekė tik 450 litų. O jau 2008 metais, kaip numatyta Vyriausybės programoje, minimalusis darbo užmokestis turėtų padidėti iki 800 litų, t.y. kone dvigubai. Manau, kad tai tikrai realu, ir to sieksime.