Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigia, kad interpeliaciją rengia ne konkrečiai žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei, supainiojusiai viešuosius ir privačius interesus, bet žiniasklaidos papirkinėjimui kaip reiškiniui.
Praėjusią savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad K.Prunskienė, skelbdama savireklamą, netinkamai naudojo ministerijos ir mokesčių mokėtojų pinigus bei supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
„Tikrai paraginsiu frakcijos narius parengti ministrei Kazimirai Prunskienei interpeliaciją, bet tai bus ne tiek interpeliacija konkrečiai ministrei, kiek interpeliacija visam reiškiniui, kurį toleruoja ir skatina visa Vyriausybė ir visa valdžia – tai oficialus spaudos papirkinėjimas, jos korumpavimas už valstybės pinigus, kartu pasirūpinant ir pačių ministrų ar kitų nomenklatūros atstovų įvaizdžiu”, – spaudos konferencijoje žurnalistams aiškino A.Kubilius.
Jo teigimu, valstybės lėšų naudojimo savireklamai taktika pradėjo formuotis apytiksliai 2001 m., kai į valdžią atėjo dabartinis aukščiausiųjų asmenų branduolys.
„Mes ir rengsime interpeliaciją ministrei K. Prunskienei tam, kad minėta problema būtų pagaliau sprendžiama ir sprendžiama iš esmės. Aš tikiuosi, kad iki interpeliacijos svarstymo Seime Vyriausybė pateiks aiškius įrodymus, kad ji yra pasiruošusi efektyviai išardyti savo pačios susikurtą spaudos papirkinėjimo sistemą”, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pirmadienį nebuvo linkęs aiškiai įvertinti žemės ūkio ministrės veiksmų bei VTEK išvadų, tačiau teigė, kad reikia sulaukti, ar VTEK sprendimas nebus apskųstas teismui.
„Jeigu pažeidimas bus kaip toksai, tai visi kiti procesai (nepasitikėjimo Vyriausybės nariu pareiškimas – BNS) bus pagrįsti, bet jeigu tas pažeidimas, kurį fiksavo ir dėl kurio priėmė VTEK sprendimą, teismas tą sprendimą panaikins, tuomet mes neturime pagrindo interpeliacijai”, – pirmadienį žurnalistams teigė V.Muntianas.
K.Prunksienė gali apskųsti VTEK sprendimą administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo.
Pati žemės ūkio ministrė nemano supainiojusi viešuosius ir privačius interesus bei kaltina konservatorius esant nepatenkintus geru žemės ūkio ministerijos ir jos pačios darbu.
Konservatoriai teigia jau pradėję rinkti parašus dėl interpeliacijos teikimo žemės ūkio ministrei ir Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderei K.Prunskienei bei tikisi parašų rinkimo procedūrą įgyvendinti per antradienį ir trečiadienį.
Šiuo metu interpeliacija jau yra pareikšta dar keturiems ministrams, kuriuos opozicinė Darbo partijos frakcija kaltina priėmus netinkamus sprendimus dėl bendrovės „Alita” privatizavimo.
„Darbiečiai” siekia atstatydinti ministrus, kurie dirbo ir sprendimus dėl „Alitos” priėmusiame Algirdo Brazausko kabinete, ir dabartinėje socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje – švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę, krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę bei aplinkos ministrą Arūną Kundrotą.
Pagal Konstituciją sesijos metu nepasitikėjimą ministru pirmininku ar ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Po interpeliacijos įteikimo Seimo pirmininkui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams, nė vienas parašas negali būti atšauktas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Seimas, apsvarstęs ministro pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir pusės visų Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru pirmininku ar ministru.
Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai pateikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.