Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai teigia, jog Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, pasitelkdamas kai kurias politines partijas, siekia išlaikyti status quo arba įgyti dar didesnių galių, todėl vilkina Teismų įstatymo pataisų priėmimą.
Pirmadienį surengę spaudos konferenciją Seimo komiteto nariai – socialdemokratas Julius Sabatauskas, Liberalų sąjūdžio atstovas ir Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius bei socialliberalė Nijolė Steblienė – gynė prezidento suburtos darbo grupės paruoštas pataisas, kurioms pritarė komitetas, bet kurias kiek anksčiau yra viešai kritikavęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Anot komiteto pirmininko J.Sabatausko, naujosiomis pataisomis įvedami keturi pagrindiniai pakeitimai, turintys įtvirtinti teismų viešumą bei sumažinti korupcijos tikimybę.
Pirmiausia numatoma, kad Teisėjų taryba – vykdomoji teisėjų savivaldos institucija – privalėtų periodiškai atsiskaityti visuomenei skelbdama savo veiklos atsakaitas.
Antra, visų teismų galutiniai sprendimai turėtų būti skelbiami internetinėse svetainėse.
Trečia, anot komiteto pirmininko, pataisomis siekiama, jog visuomenės atstovai būtų įtraukiami į teisėjų savivaldą. Pavyzdžiui, Atrankos komisijoje – institucijoje, padedančioje prezidentui atrinkti trūkstamus teisėjus – daugiau nei pusė narių turėtų būti ne teisėjai, numatomas teisėjų veiklos vertinimas, visuomenės atstovai dalyvautų Etikos ir procedūrų komisijos veikloje.
Galiausiai, siekiant eliminuoti žmogiškąjį faktorių paskirstant bylas teisėjams, komiteto parengtose pataisose numatoma šią funkciją atlikti kompiuteriniu būdu.
Komiteto nariai tiesiogiai išsakė nuogąstavimus, jog už kai kurių Seimo narių ir politinių partijų pateiktų pasiūlymų dėl aptariamų pataisų stovi Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V.Greičius bei kai kurie kiti teisėjai.
„Man liūdna, bet dalis ir mūsų kolegų yra tokių svarbių pasikeitimų teismuose stabdytojai. Man yra liūdna, kad dangstantis neva noru, kad visuomenė galėtų įtakoti procesus, nors dabartiniam projekte tai yra įtvirtinta, siekiama tenkinti ir siaurus interesus. Jau buvo užsiminta, aš galiu pakartoti, kad įvertinant veiksmus atskirų Seimo narių ir tuos veiksmus kurie yra šalia proceso, akivaizdu, kad norima stiprinti vieno teismo ir konkrečiai Aukščiausiojo Teismo vadovo įgaliojimus”, – pirmadienį spaudos konferencijoje aiškino G.Steponavičius.
Jo teigimu, „yra netgi kurioziškai paradoksalių pasiūlymų, kurie sako, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką galima atleisti tik pasitarus su tuo pačiu Aukščiausiojo Teismo pirmininku”.
„Aišku, kas už šių pataisų stovi. Aš manau, kad negalima spekuliuoti viešu interesu, o dar blogiau yra juo dangstytis ir stumti kažkieno status quo išlaikymą arba didesnių galių suteikimą”, – pridūrė G.Steponavičius.
N.Steiblienė buvo dar konkretesnė ir teigė, kad pagrindiniai pataisų oponentai Seime yra Darbo partija, Pilietinės demokratijos partija, Tėvynės sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas” (liberaldemokratai).
Parlamentarė ypatingai piktinosi konservatorių pasiūlymu Teisėjų tarybos atstovus rinkti Seime.
„Jei kalbame apie savivaldą, tai kaip Seimas gali rinkti Teisėjų tarybą ?!”, – stebėjosi N.Steiblienė.
Parlamentarė taip pat aiškino, jog pataisas teikiantys Seimo nariai net nesupranta, ką teikia, todėl jiems labai lengvai gali vadovauti suinteresuotų asmenų atstovai.
„Vienas pataisas, kurias teikė Seimo nariai („pilietininkai” Juozas – BNS) Jaruševičius ir (Andrius – BNS) Baranauskas, mes atmetėme. Po kelių dienų didesnė grupė teikia pasiūlymus, kurių dalis tos pačios pataisos, kurias komitetas jau atmetė. Aš išvis nesuprantu: ateina Vilniaus apygardos civilinių bylų pirmininkas Konstantinas Renalis atstovauti Seimo narių grupei. Jie net nesugeba apsiginti, kodėl teikia tokias pataisas. Vietoj Seimo nario ateina suinteresuoti asmenys!”, – piktinosi N.Steiblienė.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pagrindine Teismų įstatymo stabdymo priežastimi įvardijo prastą pradinį pataisų variantą ir daugybę naujų pasiūlymų.
„Vien tik pasiūlymų buvo 120 puslapių. Aš galvoju, kad Teismų įstatymas, kadangi yra ypatingai rimtas įstatymas, jis turi būti labai rimtai svarstomas ir aš tikiuosi, kad taip ir bus”, – pirmadienį susitikime su žurnalsitais svarstė Seimo vadovas.
V.Muntianas nesutinka ir su komiteto narių teigimu, kad teisėjai pernelyg aktyviai dalyvauja įstatymo pataisų svarstyme.
„Taip pat ir teisėjai, ir kiti teisininkai, kad jie dalyvauja šito įstatymo svarstyme, tai jie turi tą daryti, privalo tą daryti. Mes visi suinteresuoti turbūt kiekvieno įstatymo kokybe. Ir jei jų pasiūlymai iššaukia atitinkamas diskusijas, tai nėra blogai, tai yra gerai. Kitas dalykas, kad tų pasiūlymų buvo labai labai daug”, – aiškino Seimo pirmininkas.
Teismų įstatymas birželio mėnesio pabaigoje Tėvynės sąjungos frakcijai inicijavus ir Seimo nariams pritarus nebuvo įtrauktas į parlamento darbotvarkę ir greičiausiai nebus svarstomas šioje pavasario sesijoje, kuri, numatoma, truks iki liepos 5 d.