Panevėžio bendruomenei „Senamiestietis” pasišovus įamžinti miesto kūrimosi pradžią, prie Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžos ruošdami aikštelę būsimam paminklui statybininkai atkasė akmenų klodus, užminusius mįslę Panevėžio archeologams. Preliminarios išvados teikia vilčių, kad rastieji akmenys yra pirmosios bažnytėlės pamatai. Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė nesiryžta teigti, kad rasti būtent senosios bažnytėlės pamatai. Statybos darbai sustabdyti. Jau nuo pirmadienio paminklo statybos aikštelėje darbuosis archeologai.
Kasinėjimo darbai prasidės jau ateinantį pirmadienį. Tada bus aišku, ką atrado paminklo aikštelę rengę statybininkai.
Užkasta praeitis
Archeologė A.Petrulienė džiaugiasi, kad pagaliau pradėta tirti seniausia Panevėžio dalis, bet apgailestauja, kad tyrimams atiduota labai maža teritorija – vos dvidešimties kvadratinių metrų. Pasak jos, paminklosaugininkai dažnai susiduria su panašiomis problemomis, tad nedovanotina, kad šiuo metu vyksta renovacijos darbai Laisvės aikštėje, o archeologai prie to net neprisilietė – kas paneigs, kad gerai ištyrinėta miesto širdis atskleistų ne vieną svarbų istorijos faktą. Pasak A.Petrulienės, kai aštuntajame dešimtmetyje seniausios Panevėžio bažnyčios teritorijoje buvo statomas vaikų darželis, iškasta daug žmonių kaulų. Panevėžiečiai prisimena, kad surinkti kaulai buvo nežinia kur išvežti. „Tai nedovanotina,” – sako muziejininkė.
Panevėžio pradžia
Pirmą kartą Panevėžys rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1503 metais Lietuvos ir Lenkijos didžiojo kunigaikščio Aleksandro rašte Ramygalos klebonui. Jame pasakyta, kad didysis kunigaikštis Aleksandras iš Vilniaus vyskupo sužinojęs, kad gyventojai renkasi melstis krūmokšniais apaugusioje „saloje” (Ostrow) tarp Nevėžio ir Lėvens bei tarp Vilktupio ežero ir Zurblio pievų, ir įpareigojo kleboną toje vietoje pastatyti bažnyčią. Tam tikslui dovanojo „ostrowo” žemę Ramygalos bažnyčiai. Panevėžio vardas dokumente dar neminimas, tačiau prie bažnyčios išaugęs miestelis vėliau vadinamas Panevėžio vardu. Tuo pačiu raštu kunigaikštis leido Ramygalos klebonui dovanotoje žemėje įkurti karčiamą. Panevėžio miesto atsiradimas tapatinamas su bažnyčios įkūrimu.
Svarbus radinys
Pirmosios miesto bažnyčios jau senai nebėra, tačiau lūkesčiai paminklą pastatyti ten, kur buvo įkurtas Panevėžio miestas, gali išsipildyti su kaupu. Spėjama, jog rastieji akmenys yra senosios bažnytėlės pamatai. Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėjos Alfredos Petrulienės, tvirtinti, kad rastos pirmosios Panevėžio bažnyčios liekanos – dar per anksti.
„Tai gali būti tik bažnytėlės tvora. Bažnyčios liekanos gali slėptis giliai po naujais pastatais”, – sakė ji. A.Petrulienė archeologinius tyrimus šioje teritorijoje pradėti yra siūliusi ir anksčiau, tačiau niekaip nebuvo randama lėšų ir darbai būdavo vis atidėliojami. Todėl archeologijos specialistė labai džiaugiasi netyčia prasidėjusiais svarbiais miesto ištakų tyrinėjimais.
Statybos sustabdytos
Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji kultūros paveldo specialistė Loreta Paškevičienė sako, kad paminklo „Senamiestietis” statybos darbai yra laikinai sustabdyti. Pasak jos, gali būti ir visai nutraukti, jei paaiškės, jog rastieji akmenys tikrai mena Panevėžio miesto įkūrimo dienas. Paminklo statybai Panevėžio savivaldybė yra skyrusi 50 tūkstančių litų.
„Mes pasirašėme sutartį su bendruomene „Senamiestietis”, jau 2005 metais prašiusia lėšų šiam paminklui pastatyti. Jis turėjo atsirasti jau šį rudenį miesto gimtadienio proga, tačiau, jei archeologai išsiaiškins, jog tai svarbus radinys, nutrauksime paminklo statybos darbus ir tęsti archeologinių tyrimų į pagalbą kviesimės Vilniaus specialistus”, – sakė vyriausioji kultūros paveldo specialistė.
L.Paškevičienė patvirtino, jog ketvirtadienį posėdžiavusi miesto Tarybos kolegija pritarė pradėti archeologinius tyrimus ir skyrė tris tūkstančius litų.
Jei šis radinys yra toks svarbus miestui, kyla klausimas, kodėl archeologinių tyrimų nesiimta ankščiau.
Ir Panevėžio savivaldybės kultūro paveldo vyr. specialistė L.Paškevičienė, ir Kraštotyros muziejaus skyriaus vedėja A.Petrulienė apgailestauja, kad vieta, kurioje galimai stovėjo pirmoji Panevėžio bažnyčia, anksčiau archeologų nebuvo tyrinėta. Pasak jų, puikiausia proga buvo, kai vyko Vaikų darželio statybos darbai. Vienintelė miesto archeologijos specialistė A.Petrulienė tikisi, kad kada nors ši vieta bus deramai sutvarkyta. „Bažnyčia yra ne tik seniausias miesto statinys, bet ir dvasinio bei kultūrinio miesto gyvenimo pradžią reiškiantis objektas”, – sako archeologė.