Norėdama užkirsti kelią galimoms viešbučio statyboms greta Ąžuolyno parko, Kauno miesto savivaldybė nevengia veltis į teisminius procesus. Kalbama net apie teritorijos perėmimą visuomenės reikmėms.
Kauno politikai jau raginami pasirūpinti šiuo metu bendrovei Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centras priklausančios teritorijos perėmimu visuomenės reikmėms. Verslininkai tokius užmojus vertina skeptiškai (valdininkų planams įgyvendinti miesto biudžete reikėtų rasti per 20 mln. litų), tačiau Kauno tarybos nariai žada pakovoti ir dėl kitų Ąžuolyno teritorijų ateities.
Bylinėjasi toliau
Savivaldybės administracijos teisininkai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui praėjusį penktadienį apskundė Kauno apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą. Juo pripažinta, kad neleisdama Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centro atstovams rengti teritorijos detaliojo plano bei vietoj teniso kortų statyti 12 metrų aukščio viešbučio savivaldybė elgėsi neteisėtai. Ar savivaldybės skundas bus patenkintas, Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė prognozuoti nesiryžo.
Kai kurie Kauno valdininkai pergale neabejoja. Jie tikina, kad norint užkirsti kelią bet kokioms statyboms greta Ąžuolyno esančiose teritorijose būtina kuo skubiau imtis ryžtingų veiksmų.
Pirmiausia politikai turėtų apsispręsti dėl Sporto gatvėje esančios teritorijos perėmimo visuomenės reikmėms. Be to, siūloma kuo skubiau nustatyti Ąžuolyno parko buferines zonas, kuriomis rūpintųsi paveldosaugininkai.
Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas Rimantas Didžgalvis teigė: „Ąžuolyne nenumatyta buferinių zonų. Tokias sukurti nėra lengva, mat teritorija didelė, aplink ją stadionas, judri Vydūno alėja, gyvenamieji namai. Numatyti, kad 50 metrų atstumu statybos negalimos, yra keblu. Atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje, nes praėjusią kadenciją viskas buvo atnešta ant lėkštutės verslininkams.”
Jo teigimu, dabar svarbiausias bendruomenės ginklas yra viešumas, mat kai kurie verslininkai savo piktų kėslų atsisako tik pabūgę viešosios nuomonės.
Laukia palankaus momento
Dėl galimybės statyti viešbutį kovojantys verslininkai valdininkų užmojus vertina itin skeptiškai ir teigia, kad daugiau kaip 12 tūkst. kvadratinių metrų žemės sklypą jie išsinuomojo 99 metams. Todėl sutartį nutraukusi savivaldybė esą turėtų padengti patirtą žalą.
Visuomenės poreikiams žemės sklypą ketinanti perimti savivaldybė turėtų nusipirkti ir čia esančius per 20 mln. litų kainuojančius statinius. Tokių lėšų biudžete vargu ar bus rasta.
Ne menkesnis pavojus dar mažiausiai trims objektams, keliantiems tiesioginę grėsmę Ąžuolynui. Dainų slėnis, Vytauto parkas ir bendrovės „Magnum” teritorija šiuo metu priklauso privatiems asmenims.
Vytauto parke mažiausiai vienas pastatas jau iš dalies renovuotas ir pritaikytas komerciniams biurams. Akivaizdu, kad verslininkai tiesiog laukia palankaus momento.
Nesnaudžia ir miesto politikai, sukantys galvas, kaip susigrąžinti prarastus Ąžuolyno plotus. „Šiandien net nežinome, kas, kam ir kokiomis teisėmis iš tikrųjų priklauso. Būtent nuo to ir reikia pradėti. Situacijos įvertinimas leis imtis teisingų politinių ir teisinių žingsnių”, – neabejojo R.Didžgalvis.
Savivaldybės teisininkai tvirtina, kad norint susigrąžinti miestui priklausiusias Ąžuolyno vietas tereikia pateikti atitinkamą prašymą Kauno apskrities vadovams, o verslininkams sumokėti už turtą rinkos kaina.
Pastangos nepakankamos
Ąžuolynas – bene vienintelis Europoje miesto centre išlikusios viduramžių sengirės fragmentas, jo unikalią florą saugo net europiniai įstatymai. Tačiau laukinio kapitalizmo pradžioje privatizavimo vajaus pagauti verslininkai Kaune grobė viską, nors formaliai ir laikėsi tuomet galiojusių įstatymų.
Užtat bendruomenės poreikiais susidomėta tik pastaruoju metu. Valdininkų bandymai sureguliuoti situaciją, bent jau iki šiol, buvo veikiau deklaratyvūs.
Prieš kelis mėnesius pradėtas rengti 71 hektaro 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio teritorijos specialusis planas – taip siekiama išsaugoti minėtą draustinį. Tačiau jau šiandien pripažįstama, kad šis specialusis planas „galės tik riboti, bet ne drausti”.