Uostamiesčio pareigūnas demaskavo sostinės teisėjus

„Mūsų Temidė žvaira. Tokia mintis peršasi, kai išsiaiškini, jog teisėjai teismo nutartį pasirašo ne tik nedalyvavę posėdžiuose, bet net jos neskaitę”,- tokį įspūdį po susidūrimo su sostinėse teisėjais atpasakojo klaipėdietis.

Birželio 1-ąją Vilniaus apygardos administraciniame teisme atmestas uostamiesčio policininko Viačeslavo Žarkovo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą dėl laiku neišmokėto atlyginimo skirtumo. Policininką nustebino tai, kad šį sprendimą pasirašė ne viena teisėja, o visa kolegija, nors bylą nagrinėjo vienas žmogus.

„Prieš valstybę nelaimėsi”

Anot V. Žarkovo, valstybei policininkams grąžinus laiku nesumokėtus atlyginimų skirtumus, jis susilažinęs.

„Šnekėjom su vienu advokatu. Sakau, paduosiu valstybę į teismą, kad sumokėtų delspinigius už tai, kad laiku negavau savo uždirbtų pinigų bei dar paprašysiu moralinės žalos atlyginimo. Advokatas iš manęs pasijuokė, sakydamas, kad niekada nelaimėsiu. Esą teismai jau padarė klaidą pripažindami, kad dalies atlyginimo negavome neteisėtai. Tai valstybei atsiėjo ne vieną milijoną. Dar vienos klaidos – delspinigių – teismai nepripažins. Juk jei tu laimėčiau, atsirastų dar daugiau norinčiųjų prisiteisti delspinigius. Lažybas aš beveik pralaimėjau, bet gavau netikėtą gyvenimišką pamoką”,- pasakojo Klaipėdos 4-ojo PK nuovados viršininkas V. Žarkovas.

Vietoje vieno – trys parašai

Gegužės 22-ąją Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas V. Žarkovo skundas. Bylą nagrinėjo teisėja Mefodija Povilaitienė, kaip atstovai teisme dalyvavo Vyriausybės atstovė Jolita Mikulėnienė, Policijos departamento atstovas Egidijus Šiaudikis. Į teismo posėdį neatvyko tik Klaipėdos VPK atstovas.

„Posėdyje buvo viena teisėja ir minėti atstovai. Mes pasisakėme ir išvykome namo. Kai gavau teismo sprendimą, nepatikėjau savo akimis. Jame buvo parašyta, kad bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, o po sprendimu radau trijų teisėjų parašus. Tai išvydęs susimąsčiau, negi aš aklas ar turiu psichikos sutrikimų? Nagrinėjo vienas žmogus, o pasirašė trys. Kas tai? Negi akivaizdus dokumentų klastojimas? Papasakojau pažįstamiems advokatams, teisėjams. Jie sako, kad apie tokį atvejį girdintys pirmą kartą”,- stebėjosi V. Žarkovas.

Apie pastebėtą akibrokštą klaipėdietis Vilniaus apygardos administracinio teismo neinformavo. Priešingai – tyliai susirinko posėdžių protokolus, kurie ir atvėrė akivaizdžius neatitikimus.

Posėdžio protokole sakoma, kad bylą nagrinėjo teisėja M. Povilaitienė, o nutartį apie sprendimo priėmimą ir paskelbimą tą pačią dieną pasirašo jau trys teisėjai: Alvydas Barkauskas, Bronius Januška ir M. Povilaitienė. Minėti teisėjai pasirašo ir po sprendimu. V. Žarkovas įtaria, kad nutartį apie sprendimo priėmimą teisėjai galėjo pasirašyti atgaline data.

„Bylos nagrinėjime nedalyvavę žmonės noriai padeda parašus, sprendžia kitų žmonių likimus, net nežinodami, apie ką kalbama byloje. Jei tokie dalykai mūsų teisinėje valstybėje vyksta, vadinasi, turiu džiaugtis, kad minėta trijulė nepasirašė po mano turto areštu, milijonine bauda ar pan.

Aš esu policininkas. Kai žmonės pykstasi, kėsinasi vienas kitą sumušti, pasiūlau, kad jų ginčą teisingai gali išspręsti teismas. Supratau, jog siųsdamas žmones į teismą, juos klaidinu. Gal ir pats be reikalo ten vaikštau?” – piktinosi vyras.

Rašėsi nepaskaitę

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės pavaduotojas Donatas Vansevičius, išgirdęs šią istoriją, nustebo, tačiau akcentavo, kad tai esanti elementari klaida.

„Nagrinėja vienas teisėjas, o ne kolegija. Galėjo netyčia suklysti… Tai negerai. Po bet kuo teisėjai nepasirašo, bet žinot, kiek daug bylų būna per dieną… Minėtą nutartį turėtų panaikinti aukštesnė instancija, o mes savo ruožtu perrašytume rezoliucinę dalį”,- aiškino D. Vansevičius.

„Vakarų ekspreso” pakalbinta teisėja M. Povilaitienė minėtos klaidos dar nebuvo pastebėjusi. „Gal techninė klaida?.. Turim keletą blankų. Gal sekretorė suklydo?” – sakė ji.

Paklausta, ar po nutartimi esantys teisėjų parašai tikri, M. Povilaitienė užtikrino, kad taip.

„Be abejo, teisėjai pasirašė. Nunešė sekretorė, ir viskas… Daug bylų, kolegos galėjo ir nepaskaityti. Mes sureaguosime į jūsų pastabas. Anksčiau klaidos nepastebėjome. Ištaisyti nebus lengva”,- apgailestavo moteris.

Anot V. Žarkovo, galimybę, jog teisėjai mechaniškai suklydo, esą reikėtų atmesti: „Teismas bylą nagrinėjo antrą kartą. Pirmą kartą byla buvo nutraukta – esą administracinis teismas negali vertinti Vyriausybės veiklos. Antrą kartą – patys matote, vėl kazusas. Gal tai planingos klaidos, pataikaujant valdžiai?”

Kitas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai vadovaujančio V. Žarkovo pastebėjimas: „Kodėl delspinigių klausimai vienaip svarstomi civilinėse, kitaip – administracinėse bylose. Gal prašymas priteisti delspinigius atmestas vien todėl, kad jų reikalaujama iš valstybės? Dėl to ir moralinės žalos atlyginti niekas nenori?

Tačiau viešai deklaruojama, kad teismai nepriklausomi: vienodai sprendžia eilinio ir prezidento problemas. Visgi paaiškėja, kad ši pozicija pasikeičia, kai kalba pasisuka apie valstybę. Mūsų Temidė, kai reikia – kilsteli akis dengiantį raištį ir pasižiūri. Jei eilinis žmogus – nerasi teisybės. Ne pinigai man svarbiausi – noriu, kad būtų nubausti neteisėtai atlyginimų neišmokėję valdininkai. Tegul jie sumoka”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.