Šių laikų kinematografus jau seniai valdo keletas šeimyninių klanų. Negalima sakyti, jog tai blogai: talento trūkumas labai gerai matyti didžiajame ekrane, taigi vien tik padedamas giminaičių kino versle ilgai neišsilaikysi. Tačiau šeimos pagalba jaunam talentingam artistui neretai sutaupo gausybę laiko, jėgų ir nervų.
Galingiausi – Kopolos
Ko gero, pats didžiausias šeimyninis kino klanas yra Kopolų. Pats Frensis Fordas pastaruoju metu filmuoja retai ir yra daugiau susikoncentravęs ties prodiusavimu. Jo naujasis filmas „Jaunystė be jaunystės” – pirmasis per dešimt metų. Nors gal tai ir į gera – kam rizikuoti savo gyvojo klasiko statusu?
Užtai jo didžiulė šeimynėlė dirba neatsikvėpdama. Duktė Sofija („Jaunosios savižudės”, 1999 m., „Pasiklydę vertime”, 2003 m., „Marija Antuanetė”, 2006 m.) jau tapo viena iš rimčiausių savo kartos režisierių, o sūnus Romanas pasižymėjo gana padoriu, nors ir ne itin pastebimu debiutiniu filmu „CQ”.
F. F. Kopolos sūnėnas Nikolas Keidžas – vienas graibstomiausių Holivudo aktorių, o Talija Šair, Frensio Fordo sesuo, išgarsėjo Rokio žmonos vaidmeniu to paties pavadinimo kino seriale. Jos vaikai, Džeisonas ir Robertas Švarcmanai, taip pat tapo aktoriais ir jau spėjo suvaidinti Sofijos filmuose. Kartais netgi atrodo, kad Holivude tiesiog nėra filmų, kurių kūrime nedalyvautų Kopolos giminaičiai.
Rusiškasis klanas
Michalkovų klanas nedaug kuo atsilieka nuo Kopolų, nors ir yra tolokai nuo Holivudo kalvų. Nikitai Michalkovui ir Andrejui Michalkovui-Končialovskiui rekomendacijų seniai nebereikia, o ir jaunoji Michalkovų karta jau nusipelno atidaus dėmesio.
Jegoras Michalkovas-Končialovskis nufilmavo „Pabėgimą” (2005 m.) ir „Konservus” (2007 m.). Ana Michalkova („Ryšys”, 2006 m.) dabar yra pasiekusi savo aktorinės karjeros piką, Nadežda Michalkova vaidina „Išvarginti saulės 2”, o Artiomas Michalkovas pasirodė „9 kuopoje”.
Tiesa, Stepanas Michalkovas visa galva pasinėrė į restoranų verslą, tačiau jo įtakos Rusijos kinui taip nereikėtų nuvertinti: galų gale juk jis yra Fiodoro Bondarčiuko draugas ir kompanionas. Nereikia pamiršti ir Končialovskio žmonų: buvusios – Natalijos Arinbasarovos („Transsibiro ekspresas”, 1977 m., „Pabėgimas”) – ir dabartinės – Julijos Visockajos („Kareivių dekameronas”, 2005 m., „Žvilgesys”, 2007 m.), taip pat pirmosios Nikitos Michalkovo žmonos Anastasijos Vertinskajos („Rožinės burės”, 1961 m.).
O ir klano patriarchas poetas Sergejus Michalovas turi nemažai bendra su kinu – būtent jis kažkada įkūrė kino žurnalą „Fitil” ir dabar yra vyriausiasis jo redaktorius.
„Karštagalviai” Šynai
Negalima nepaminėti Šynų dinastijos: Martinas Šynas („Volstrytas”, 1987 m., „Šiandienos apokalipsė”, 1979 m.) ir jo daugybės vaikų aktorių. Beje, tikroji jų visų pavardė yra Estevesas. Tiesiog Ramonas Estevesas, Kubos emigranto sūnus, kažkada pasiskolino Martino Šyno pseudonimą, o jo sūnus Karlosas nusprendė pasekti tėvo pavyzdžiu ir pasivadino Čarliu Šynu, „Karštagalvių” (1991 m.) žvaigžde.
Užtai Emilijus Estevesas, neseniai nufilmavęs juostą „Bobis” (2006 m.), nusprendė išgarsinti savo tikrąją pavardę, ir tai jam pasisekė.
Aktore tapo ir jų sesuo Renė, o jauniausiojo brolio Džo filmografijoje – daugiau nei pusantro šimto filmų – tiesa, dauguma jų yra B klasės juostos. Be to, Šynų klanui galima priskirti ir aktorę bei modelį Denizę Ričards – buvusią Čarlio žmoną, bei dainininkę, aktorę Polą Abdul, kurią kažkada buvo vedęs Emilijus Estevesas.
Rusijos emigrantų atžalos
Ne mažiau reikšmingas ir Duglasų klanas. Jo „pradininkas” Isuras Danilovičius Demskis, Rusijos emigrantų sūnus, Holivude išgarsėjo kaip Kirkas Duglasas. Didžiojo „Spartako” (1960 m.) vaikai sekė jo pėdomis: aktoriais tapo Erikas Duglasas (prieš trejus metus nusibaigęs dėl narkotikų perdozavimo) ir, žinoma, Maiklas Duglasas. Dar du Kirko sūnūs – Džoelis ir Piteris – tapo prodiuseriais.
Kirko anūkai taip pat neatsilieka: Kemeronas Duglasas, Maiklo sūnus, jau nusifilmavo keturiose juostose. Vis dėlto didžiausia Duglasų klano puošmena tapo Katerina Zeta-Džons, kuri 2000 m. ištekėjo už Maiklo Duglaso.