Naujos statybos „dėžutės” – išeitis mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams?

Nekilnojamojo turto kompanijos teigia užsibrėžusios naują tikslą – jau kitąmet žadama į rinką paleisti nedidelio ploto butus, kurie būtų pagal kišenę mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Tiesa, naujos statybos „dėžučių” bumui dar reikalingas Aplinkos ministerijos palaiminimas.

Dabartiniai statybas reglamentuojantys įstatymai rinkai leidžia tiekti tik ne mažesnius kaip 35 kv. metrų ploto naujos statybos butus. Verslininkai šiuo metu veda derybas su Aplinkos ministerija dėl šios normos sumažinimo iki 20 kv. m.

Pakeitus įstatymus, jau kitais metais rinkoje galėtų pasirodyti pirmieji naujos statybos vieno-dviejų kambarių butai. Jie būtų žymiai pigesni nei dabar rinkoje vyraujantys didesnio ploto butai.

Tiesa, abejonių kelia tokio produkto paklausa. Mažas butas puikiai tinka vienišiams arba neseniai savarankišką gyvenimą pradėjusiam bei didelėmis pajamomis kol kas nedisponuojančiam jaunimui. Tačiau, sumanius, pavyzdžiui, sukurti šeimą, 20 kv. metrų yra, švelniai tariant, mažoka.

Dėl to žadamas „dėžučių” bumas gali žlugti vos užsimezgęs, mat ilgai mažame bute gyventi nesiruošiantys vartotojai mieliau rinktųsi būstą pigesniame senos statybos daugiabutyje arba gyvenamąsias patalpas tiesiog nuomotųsi.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Jonaitis „Respublikai” teigė abejojantis, ar tikslinga mažinti minimalų naujos statybos butų plotą. Pasak jo, 20 kv. m „dėžutė” – per maža patalpa, negalinti žmonėms užtikrinti bent elementaraus komforto.

„Manau, kad butų plotas neturėtų būti mažinamas. Kiekvienas butas turi turėti bent elementarius patogumus. 20 kv. metrų su virtuve, miegamuoju ir tualetu palieka labai mažai erdvės, pridėkime lovą, stalą, spintą ir dar keletą baldų, ir vietos jame beveik neliks”, – tikino V. Jonaitis.

Tačiau yra viena galimybė, kaip tokio ploto butus padaryti funkcionalius. Užsienyje, ypač Prancūzijoje, paplitusi naujos statybos bendrabučių praktika. Juose įrengiami nedidelio ploto butai, o visi reikalingi įrengimai – virtuvės, skalbyklos ir t. t. – yra atskirose bendro naudojimo patalpose.

Pasak V. Jonaičio, tokie pastatai Lietuvoje galėtų pasiteisinti. Juose esą galėtų apsigyventi jaunimas, nedisponuojantis didelėmis pajamomis. Tiesa, pigūs naujos statybos butai gali turėti ir neigiamų šalutinių padarinių – iki minimumo sumažinti gyventojų bendravimą tarpusavyje, padidinti būsto migraciją iš rankų į rankas ar net pakelti nusikalstamumo lygį.

„Užsienyje populiarios jaunimui skirtos „dėžutės” galėtų pasiteisinti ir Lietuvoje. Tuomet kambaryje būtų kur kas daugiau naudingo ploto. Tačiau tokiuose naujo tipo bendrabučiuose gyventojų migracija būtų labai didelė – žmogus įsikelia, per keletą metų šiek tiek prasigyvena, sukuria šeimą ir persikelia į kitą butą, o vietoj jo atsikelia kitas. Nuolatinių kaimynų ten beveik niekas neturėtų. Bet mažas pajamas turinčių gyventojų koncentravimas vienoje vietoje gali turėti ir neigiamų pasekmių.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje „dėžučių” praktika turėjo įtaką ir nusikalstamumo lygio augimui”, – vardijo pašnekovas.

Vis dėlto su didžiausia rizika susidurtų būtent verslas, mat naujos statybos „dėžutės” būtų brangesnės už atitinkamo ploto senos statybos butus. Be to, anot V. Jonaičio, tokio ploto būstas paprastai naudojamas tik laikinai apsigyventi, tad mažo ploto butukų pardavėjams tektų aršiai konkuruoti ir su būsto nuomotojais.

Jei vis dėlto verslininkų ir ministerijos derybos baigsis sėkmingai, pašnekovo teigimu, minimalų būsto plotą mažinantys įstatymų pakeitimai įsigaliotų per pusmetį arba metus.