A.Brazauskas: „Visada randu ką veikti”

Antrą kartą proseneliu vakar tapusį Algirdą Brazauską vis dar kamuoja nostalgija, tačiau ją buvęs politikas veja šalin dirbdamas – rūpinasi Valdovų rūmais, naujausios knygos leidimu. Liūdėti charizmatiškajam socialdemokratui neleidžia ir žmona Kristina.

Iš politikos pasitraukęs Algirdas Brazauskas mėgaujasi lėtesniu gyvenimo ritmu ir apmąsto nueitą kelią. Tuo LŽ įsitikino, kai vakar apsilankė buvusio ilgamečio premjero, prezidento ir jo žmonos namuose Turniškėse.

A.Brazauskas prisiminė vietą, kur prasidėjo jo karjera – statybų aikštelę ir save, su šalmu ir guminiais batais. Simboliška, kad į statybų sūkurį jis grįžo pasitraukęs iš politikos – prižiūri, kaip kyla Valdovų rūmai.

Rytinis šokas

Kartais ryte vos akis pramerkusį A.Brazauską ištinka mažas šokas: nereikia niekur lėkti, skubėti. Jam vis dar neįprasta jaustis eiliniu žmogumi, neturinčiu didelių politinių įsipareigojimų.

Politikos mohikanu vadinamas A.Brazauskas prisipažino kartais besiilgintis praėjusių laikų. „Dar apima toks jausmas, tačiau jau retai, – tikino A.Brazauskas. – Kaip elgiuosi, jei apima nostalgija? Nepanikuoju, nieko nedarau. Depresijos išvengiu, nes visada surandu ką veikti.”

Iš pradžių politinės veiklos alkį ponas Algirdas malšino prie rašomojo stalo. Priešais darbo kabineto sieną, nukabinėtą fotografijomis iš įsimintiniausių politinių įvykių ir susitikimų, gimė ketvirtoji A.Brazausko knyga. Negalutinis jos pavadinimas – „Ir tada mes dirbome”. „Knyga bus įdomi, – garantuoja buvęs ilgametis premjeras. – Apie mano kartos veiklą anais laikais. Norėjau tai užfiksuoti.”

Nors nostalgija retsykiais aplanko, ponas Algirdas įsitikinęs, kad iš politikos pasitraukė ne per anksti. „Manau, kad sprendimas buvo teisingas ir padarytas laiku, nors nemaniau, kad Vyriausybė subyrės”, – tikino A.Brazauskas.

Siūlymų formuoti naują Vyriausybę jis atsisakė. „Pagalvojau, o kam man viso šito reikia? Tegul ateina jaunesni žmonės. Man jau užtenka – aš jau 75-erių”, – prisiminė socialdemokratas.

Per 50 politinės karjeros metų A.Brazauskas abejingų žmonių niekada nepalikdavo. Vieni jį gyrė ir aukštino, kiti kritikavo ir menkino. Pats A.Brazauskas, peržvelgęs kelią nuo statybininko iki prezidento ir premjero postų, mano, kad visąlaik buvo nuoseklus. „Didelių klaidų tikrai nepadariau”, – įsitikinęs jis.

Įkalbėjo žvejoti drauge

Pasitraukusiam iš politikos A.Brazauskui liūdėti neleido ir visada šalia esanti žmona Kristina. Užkietėjusį medžiotoją ji net įkalbėjo drauge žvejoti. Buvusio politiko sutuoktinė itin džiaugiasi, kad pagaliau pavyko prisikalbinti vyrą bent retkarčiais šautuvą iškeisti į meškerę. „Anksčiau Algirdukas buvo nuolat užsiėmęs. Šventas reikalas jam buvo tik medžioklė, bet dabar jau ir žvejybai laiko atranda”, – linksmai pasakojo K.Brazauskienė.

A.Brazauskas nėra toks aistringas žvejys kaip jo žmona, tačiau ir jam kartais nusišypso laimė pagauti žuvį. „Kai kada pavyksta ką nors sugauti, kai kada ne, tačiau Kristina aistringesnė žuvų gaudytoja nei aš”, – šyptelėjo ponas Algirdas.

Gyvenimas Brazauskų namuose teka įprasta, per keletą metų nusistovėjusia tvarka. Tikriausiai tik kieme lakstantis šuo Čikis pastebi, kad šeimininkai namuose užsibūna ilgiau nei anksčiau. Vos prieš kelis mėnesius ponai Algirdas ir Kristina iš Turniškių į darbus išvykdavo dar prieš aštuonias. Dabar jie leidžia sau ilgiau parytinėti ir tvarkyti reikalų vyksta keliomis valandomis vėliau. Vakarais Brazauskai vis dažniau laiką leidžia ne prie darbo stalų, o vienas kito draugijoje. „Visus vakarus praleidžiame kartu, dažniau kartu kur nors išvažiuojame, einame į svečius, teatrą, koncertus”, – pasakojo K.Brazauskienė.

Dabar sutuoktinių pora mėgaujasi ramesniu ir ne tokiu viešu gyvenimu. „Gyvenimas tapo kur kas malonesnis: nėra įtampos, nereikia klausytis piktų komentarų ir vertinimų”, – tikino ponia Kristina.

A.Brazausko žmona sakė, kad nors ir pasikeitė gyvenimo aplinkybės, jos vyras liko toks, kokį jį pažino prieš daugelį metų. „Pačias geriausias jo savybes atradau dar prieš vedybas”, – šypsojosi K.Brazauskienė.

Svajonė – Valdovų rūmai

Kaip ir anksčiau, poną Algirdą retai užtiksi sėdintį be darbo. Formaliai jis išėjo užtarnauto poilsio, tačiau vis dar sukasi darbų rate. Neseniai A.Brazauskas baigė skaityti kursą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentams. „Skaičiau paskaitas, egzaminavau – tai labai rimtas užsiėmimas”, – įspūdžiais dalijosi dėstytoju padirbėjęs A.Brazauskas.

Pasitraukęs iš politikos ponas Algirdas didžiąją dalį laiko skiria savo rožinei svajonei – Valdovų rūmams. Jis vadovauja jų atkūrimo koordinacinei komisijai. Čia A.Brazauskas jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Jis galėtų valandų valandas pasakoti, kokie darbai jau atlikti, kas dar laukia savo eilės, kaip atrodys rūmų menės, kokie eksponatai jose puikuosis. „Valdovų rūmai – mano svajonė ir iššūkis”, – prisipažino buvęs premjeras.

Ponia Kristina pasakojo, kad jos sutuoktinis stengiasi neatsilikti nuo gyvenimo aktualijų, viskuo domisi. „Nepasakyčiau, kad jis jaučiasi blogai. Man atrodo, kad Algirdas dar nesusigyveno su mintimi, kad nebedirba. Jis taip viskuo rūpinasi…” – meiliai žiūrėdama į vyrą kalbėjo ponia Kristina. „Taip, nesu visiškai „atsijungęs”, – žmonos žodžius patvirtino greta įsitaisęs A.Brazauskas.

Nors ir pasitraukęs iš politinės arenos, ponas Algirdas ir toliau aktyviai dalyvauja Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. „Partijoje svarstomi įvairūs klausimai, ir aš būtinai dalyvauju”, – aiškino jis.

Tačiau socialdemokratams tenka vis mažiau politikos mohikano dėmesio. „Anksčiau būdavo, kad iš ryto išvažiuoji ir tik vakare grįžti. Dabar partiniais reikalais rūpinuosi tik epizodiškai”, – apie pasikeitusį gyvenimą pasakojo A.Brazauskas.

Kritikuoja ir Vyriausybę

A.Brazauskas vis dar turi tvirtą nuomonę apie visus šalyje vykstančius politinius procesus ir nevengia kritikuoti buvusių kolegų ar partijos kolegų už neveiksnumą ar, jo nuomone, netinkamus sumanymus. Tačiau A.Brazausko įpėdinis Vyriausybėje ir prie partijos vairo premjeras Gedimimas Kirkilas į jį patarimų nesikreipia. „Pernelyg užsiėmęs”, – šyptelėjo A.Brazauskas, kuris įpėdiniui tikrai turėtų ką patarti. Būtent to LŽ ir teiravosi buvusio socialdemokratų vedlio, kai į darbą išskubėjo ponia Kristina:

– Kaip vertinate dabartinę situaciją šalyje?

– Kai kurie politiniai sprendimai, siūlymai, mano akimis žiūrint, visiškai nelogiški ir nepriimtini mūsų ekonomikai. Nepritariu progresyvinių mokesčių įvedimui. Iš esmės tokie mokesčiai – geras dalykas, tačiau jų įvedimas prilygsta revoliucijai. Štai tada ir iškyla klausimas, ar dabar mums tą revoliuciją reikia daryti ir ką ji mums duos? Manau, kad tai didelė reforma, jai reikia pasiruošti.

Valstybės valdymo kokybė šiuo metu yra labai smukusi. Žinote, kodėl? Tarnautojų atlyginimai, kuriuos visi koneveikia, yra keliskart mažesni nei privačiame sektoriuje dirbančių žmonių. Nė viena valstybė neapsieina be valdymo aparato. Tad reikia stengtis pakelti valdininkų darbo kokybę. Pirmiausia tam reikia padidinti atlyginimus.

Žinau vaistą, kuris išspręstų ir emigracijos problemą – negailestingai kelti atlyginimus. Po kelerių metų mūsų vidutiniai atlyginimai bus 3 tūkst. litų. Niekas nekalba ir apie kitą dalyką, kuris daug lemia – kainos Lietuvoje yra perpus mažesnės nei Europos Sąjungos vidurkis. Kalbama, kad Airijoje atlyginimai dideli, bet niekas nepasako, jog ten kainos žymiai didesnės nei pas mus.

Kritiškai vertinu ir aukštojo mokslo reformą. Manau, kad ji turi būti vykdoma kartu su akademine bendruomene. Ši kritikuoja reformą, tačiau pati nieko nesiūlo.

Reikia daugiau galvoti ir apie socialinę apsaugą, šeimos politiką, gimstamumą ir demografinę padėtį. Taip pat subalansuoti užsienio politiką. Daugiau dėmesio skirti Europai.

– Ką manote apie G.Kirkilo ir jo Vyriausybės darbą?

– Galima pasakyti, kad Vyriausybė dirba gerai. Neabejoju, kad ji gali dirbti iki kadencijos pabaigos. Neabejoju ir tuo, kad Vyriausybė gali pagerinti darbą, greičiau priimti sprendimus. Dabar tas darbas labai ilgai trunka. Ir mano laikais taip buvo, tačiau labai daug dėmesio skirdavau vidinei drausmei. Sukurti ir derinti nutarimą reikia mėnesio, daugiausia kelių. Tačiau dabar šis darbas kiek stringa: derintojai nedrausmingi, ministerijos nesusikalba. Mano vadovaujamoje Vyriausybėje tokių dalykų nebuvo – greitai viską suderindavome ir nuspręsdavome.

– Artėja rinkimai į Seimą. Į juos socialdemokratus vesite ne jūs, o naujas lyderis. Kaip manote, kokios partijos perspektyvos?

– Manau, kad socialdemokratai išlaikys panašų potencialą ir rinkėjų pasitikėjimą. Labai daug priklauso nuo to, kaip partija, Seimas elgsis kitąmet. Stebiuosi kai kuriais šaliai milijardus litų kainuojančiais Seimo sprendimais.