Vadinamojoje Šmidt byloje teisėjų kolegija nesiryžo iš esmės nagrinėti turimos medžiagos be buvusios tremtinės atstovo
Vakar Kauno apygardos administraciniame teisme įvyko pirmasis posėdis, kuriame, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prašymu, svarstyta Barnaule (Rusijos Federacija) gyvenančios buvusios tremtinės Lilijos Šmidt nuosavybės grąžinimo reikalai.
Žydų tautybės moters interesams atstovaujanti prokuratūra siekia panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus įsakymą, kuriuo 2004 m. birželio 16 d. vietoje natūra grąžintino namo Kęstučio g. 67 moteriai buvo paskirta 637 tūkst. Lt kompensacija.
Tuo tarpu centrinėje Kauno dalyje esantį namą L.Šmidt visada pageidavo atgauti tik natūra.
Butai šiame name buvo paskubomis privatizuoti.
Į teismo posėdį atvykę gyventojai piktinosi L.Šmidt siekiu susigrąžinti namą, peikė Savivaldybę už sudarytą konfliktinę situaciją. „Jeigu bomba būtų, reikėtų ją padėti prie Savivaldybės”, – laukiant posėdžio piktinosi viena moteris.
Gyventojai sakė akyse nematę L.Šmidt, kuri, kaip jie teigia, nemoka jokių mokesčių už jau grąžintą vieną butą, neprisidėjo prie remontų.
„Be mūsų pastangų namas būtų sugriuvęs”, – sakė žmonės.
Byla iš esmės vakar nepradėta nagrinėti, nes teisėjų kolegija negavo įrodymų, patvirtinančių, jog L.Šmidt ką nors įgaliojo atstovauti teisme bei žino apie posėdį.
Tokiu atstovu prisistatė Namų ir žemės sklypų savininkų sąjungos vadovas Mykolas Vitkauskas, turėjęs raštišką L.Šmidt įgaliojimą. Tačiau dokumentas neatitiko galiojančių teisenos reikalavimų.
Gyventojai tikino, jog pati L.Šmidt turėtų dalyvauti posėdžiuose arba jai turėtų atstovauti vienas iš dviejų sūnų, taip pat gyvenančių Barnaule. Jis yra už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos.
Kitą posėdį numatyta surengti liepos 12 d. Greičiausiai tada jau bus žinomas L.Šmidt atstovas.
Savivaldybės sprendime išmokėti kompensaciją grubius pažeidimus L.Šmidt atžvilgiu nustatė ne tik prokurorai, bet ir Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba.
Savivaldybės koridoriuose moters siekis atgauti namą, įvykę tyrimai ir prasidėjęs teismas jau vadinami Šmidt byla.
Į Altajaus kraštą L.Šmidt kartu su tėvais buvo ištremta 1941 m. Atkūrus šalies nepriklausomybę, moteriai ir jos sūnums buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
Gediminas Stanišauskas