Iš Lietuvos pernai svetur laimės ieškoti išvyko du kartus mažiau gyventojų nei 2005 metais.
Statistikos departamentas įvertino emigravusiųjų 2006 m. ir patikslino ankstesnių metų emigrantų skaičių. Vertinimai atlikti pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ir emigracijos tyrimo rezultatus.
Pasak Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Dalios Ambrozaitienės, per pirmuosius (2004) narystės Europos Sąjungoje metus emigrantų iš Lietuvos skaičius išaugo 1,4 karto – nuo 22,7 tūkst. iki 32,5 tūkst. Daugiausia – 48,1 tūkst. (2 kartus daugiau nei 2003 m.) – emigravo 2005 m. Per 2006 m. emigrantų skaičius sumažėjo: emigravo apie 27,8 tūkst., tai beveik du kartus mažiau nei 2005 m. ir tik penktadaliu daugiau nei 2003 m.
Statistikos departamento tyrimų rezultatai rodo, kad tik kas antras trečias Lietuvos gyventojas emigruodamas deklaruoja savo išvykimą. Nuo 1990 m., įvertinant deklaruotus ir nedeklaruotus išvykimus, emigravo apie 447 tūkst. šalies gyventojų, imigravo 87 tūkst. žmonių. 1990-2006 m. neigiamas migracijos saldo (daugiau išvyko nei atvyko) sudarė 360 tūkst. gyventojų.
2006 m. daugiau nei pusė (apie 70 proc.) emigrantų išvyko į Europos Sąjungos valstybes: Jungtinę Karalystę (26 proc. išvykusiųjų, palyginti su bendru emigrantų skaičiumi), Airiją (20 proc.), Vokietiją (9 proc.), Ispaniją (6 proc.). Lietuvos gyventojai emigruoja ir į Jungtines Amerikos Valstybes (14 proc. išvykusiųjų), Rusijos Federaciją (7 proc.), Baltarusiją (6 proc.).
Emigruoja daugiausia jauni žmonės. 2006 m. penktadalį emigrantų sudarė 25-29 metų amžiaus gyventojai, 20-24 metų amžiaus – 15 procentų ir 30-34 metų amžiaus – 12 procentų. 2003 m. – atitinkamai 18, 13 ir 12 procentų. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai 2006 m. sudarė nedidelę dalį – apie 4 procentus visų emigrantų (2003 m. – 6 proc.).
2006 m. emigravę vyrai sudarė 53 procentus, moterys – 47 procentus. Beveik pusė (44 proc.) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų moterų ir vyrų (42 proc.) – susituokę asmenys, atitinkamai 2003 m. – 46 ir 50 proc. Nebuvusieji santuokoje sudarė 44 procentus šio amžiaus emigrantų vyrų, moterų – 36 procentus.
Maždaug pusė emigrantų vaikų turėjo, bet tik kas antras iš jų išvyko kartu su vaikais. 2006 m. kas septintas emigruojantis asmuo buvo iki 14 metų amžiaus vaikas, per metus emigravo apie 4,2 tūkst. vaikų iki 14 metų amžiaus. Emigracijos tyrimo rezultatai rodo, kad kas antro emigravusiojo vaikai liko Lietuvoje su vienu iš tėvų, seneliais ar kitais giminaičiais.
Didėja išsilavinusių emigrantų dalis. 2006 m. kas penktas emigravęs buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, o 2003 m – kas septintas. Pernai sumažėjo išvykusiųjų, turinčių vidurinį, specialų vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą, t. y. 2,6 karto mažiau nei 2005 m. ir dešimtadaliu – nei 2003 m. Daugiau nei pusė 2003-2006 m. visų šio amžiaus emigrantų turėjo vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą.
Dauguma išvykusiųjų – nedirbantys asmenys. Šeši iš dešimties 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami nedirbo. Kas šeštas emigravęs šio amžiaus gyventojas buvo specialistas (mokytojas, dėstytojas, gydytojas ir pan.) ar aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojas (pardavėja, kasininkė ir pan.). Kas aštuntas emigrantas buvo nekvalifikuotas arba aukštos kvalifikacijos (statybos ar pramonės įmonių) darbininkas.
Keičiasi emigrantų išvykimo priežastys. 2006 m. daugiau nei pusė (63 proc.) išvykusiųjų turėjo tikslą dirbti kitoje šalyje. Prieš metus tokių asmenų buvo 82 procentai. Daugėja išvykstančiųjų dėl šeiminių aplinkybių, t. y. išvykstama pas anksčiau emigravusius šeimos narius ar sudarius santuoką su užsieniečiais. 2006 m. dėl šios priežasties emigravo kas septintas (2003 m. – kas devintas) asmuo. Didėja išvykstančiųjų mokytis dalis: 2003 m. – 4 procentai, 2006 m. – 14 procentų.
Vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą. Remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, 2006 m. į Lietuvą imigravo 7,7 tūkst. žmonių, tai 14 procentų daugiau negu 2005 m. Daugiausia į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos. 2006 m. daugumą – 71 procentą (5,5 tūkst.) – atvykusiųjų sudarė į tėvynę gyventi grįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai, 2003 m. jie sudarė 28 proc. visų imigrantų.
Emigrantų skaičius įvertintas remiantis iš Gyventojų registro gaunamais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo ir emigracijos tyrimo rezultatais. Tyrimas atliekamas remiantis atsitiktinių imčių metodu. Kiekvieną pirmąjį metų ketvirtį sudaroma 5,5 tūkst. namų ūkių imtis ir apklausiama 14,7 tūkst. gyventojų.