Jų darbas kupinas įtampos, o kur dar bemiegės naktys. Tačiau policijos ekspertai tikina, kad tokios tarnybos nekeistų į jokią kitą. Ir atlyginimai ekspertų palyginti nedideli, tačiau norinčiųjų jais tapti vis tiek netrūksta.
Vilniaus kriminalinių tyrimų skyrius – turbūt vienintelė tarnyba sostinės policijoje, kur darbuotojų netrūksta. Norinčiųjų čia patekti irgi daug. Tai šiek tiek stebina, juk darbas nenormuotas ir reikalaujantis didelės psichologinės ištvermės.
Skyriaus viršininkas Algirdas Dragūnas LŽ rodė nuotraukas iš įvykių vietų. Silpnesnių nervų žmogus, ko gero, jas pamatęs netektų sąmonės. Sumaitoti, išdarkyti žmonių kūnai. Ekspertai su tuo susiduria kone kasdien.
„Išmokstame atsiriboti – kitaip greitai išprotėtume. Reikia susitelkti tik ties darbu. Tada tai tampa kasdienybe”, – teigė A.Dragūnas. Pasak ekspertų, jie dažnai net negalėtų pasakyti, kaip atrodė auka: sužalojimus atsimena puikiai, o veido – ne. Į jį stengiasi nežiūrėti. Būna sunku matyti žuvusiųjų artimuosius. Jie rauda, puola į isteriją. Vienas ekspertas pasakojo, kaip kartą, jam dirbant avarijos vietoje, atvyko žuvusiojo žmona. Nežinia dėl kokių priežasčių ji užsipuolė ekspertą ir šoko muštis. Specialistui teko slėptis automobilyje. Ekspertai sutartinai tvirtino, kad labiausiai sukrečia kolegų pareigūnų savižudybės. Tokiais atvejais atsiriboti ir galvoti tik apie darbą sunkiai pavyksta. Visas tokias mirtis jie gerai prisimena. Vilniaus vyriausiajame policijos komisariate (VPK) dirba dvi psichologės, tačiau dar nė vienas ekspertas į jas esą nesikreipė. Savo problemas jie įveikia patys, kiekvienas savaip.
Speciali apranga
Dirbdami ekspertai atrodo tarsi ufonautai – dėvi vienkartinius kombinezonus, respiratorius, pirštines. Į nusikaltimo vietą vykstama specialiais automobiliais, jų Vilniuje yra penki. Dar penkios mašinos paskirstytos po visą Lietuvą. Kokios nors ypatingos įrangos jose nėra. Ekspertai turi specialius lagaminėlius, kuriuose – replės, lipni juosta, kaltukai. Toks lagaminėlis kainuoja mažiausiai 1,5 tūkst. litų. Ekspertai norėtų geresnių, bet prieš vėją nepapūsi: perkama iš tų pardavėjų, kurie prašo mažiausios kainos. Vyrai džiaugiasi, kad jiems skirta pinigų ne tik aprangai ir lagaminėliams, bet ir specialiems maišeliams, kuriuose laikomi daiktiniai įrodymai. Jiems kartais prireikia ir kartoninių dėžių. Ekspertai puse lūpų prasitaria, kad šias kartais tenka atsivežti iš „Maximos”.
Teoriškai kiekvienas daiktinis įrodymas turi būti saugomas visiškai sterilioje pakuotėje. Tačiau kartais turi verstis kaip išmanai, nes pinigais policijoje nelyja.
Pirštų dažais nebetepa
Didžiausias skyriaus pasididžiavimas – 136 tūkst. litų kainavusi kompiuterinė įranga su daktiloskopijos aparatu. Anksčiau imant pirštų atspaudus rankas įtariamajam tepdavo specialiais dažais. Visuose Lietuvos policijos komisariatuose taip daroma ir dabar. Tik Vilniaus VPK tai jau atgyvena. Pirštus tereikia pridėti prie daktiloskopo. Sergejus Boldyrevas tai iškart ir pademonstravo, „kliente” pasirinkęs LŽ fotokorespondentę. Ekspertas tik nuramino, kad šios atspaudai į duomenų banką nepateks. Jame saugomi tik įtariamų ar teistų asmenų duomenys.
Netrukus į kabinetą įgriuvo ekspertas ir parodė pluoštą lapų su atspaudais. „Va, merginai kojas nuploviau”, – tepasakė. Paaiškėjo, kad ekspertai esant reikalui daro ne tik rankų pirštų, bet ir pėdų atspaudus.
Paėmus įtariamo ar neatpažinto asmens pirštų atspaudą, šis siunčiamas į Kriminalinių tyrimų centrą, atsakymas gaunamas daugiausia per penkias minutes. Pasak A.Dragūno, vien šiemet jie policijai padėjo nustatyti trisdešimties žuvusiųjų, kurie buvo rasti be dokumentų, asmenybes.
Lemia sprendimus
Nuo ekspertų darbo įvykio vietoje labai priklauso, ar bus atskleistas nusikaltimas. Jie privalo surinkti net menkiausius įrodymus, galinčius liudyti įtariamojo kaltę. Įtariamojo prisipažinimas teisme nėra laikomas įrodymu, tad viskas priklauso nuo eksperto kruopštumo. Dažnai jie dirba ne po vieną, o keliese.
Vyrai prisiminė atvejį, kai teko apžiūrėti prieštaringos reputacijos verslininko Valdo Bieliausko butą šiam nusižudžius. Butas sostinės centre buvo didžiulis. Ekspertai iš jo išnešė visus baldus. Sienas ir lubas apžiūrėjo su didinamuoju stiklu. Įvykio vietoje jie darbavosi dvi paras. „Kiekvienas atvejis yra unikalus. Niekada nebūna dviejų vienodų. Todėl kaskart reikia apgalvoti, kaip dirbti”, – LŽ sakė A.Dragūnas. Todėl prieš pradėdami darbą jie visada pasitaria, o baigę aptaria darbo eigą.
S.Boldyrevas sakė ne kartą su savo kolegomis M.Romerio universitete diskutavęs, kad bent po vieną ekspertą turėtų dirbti teismuose. „Civilinėms byloms gal ir nereikėtų, bet baudžiamosioms – būtinai”, – LŽ sakė ekspertas.
Ekspertai dažnai kviečiami į teismus. Tačiau prašant eksperto išvadų ne visada tinkamai suformuluojami klausimai. Galbūt todėl kartais lieka neatsakyta į tokį klausimą, kuris galėjo iš esmės pakreipti bylą.
Prašė surasti tabletes
Ekspertai pasakojo, kad jų darbe netrūksta ir kurioziškų atvejų. Pavyzdžiui, kviečia žmogus policiją ir rimtai dėsto, kaip jam vienam būnant namie nuo šaldytuvo dingo dvi vaistų tabletės. Kitas pasakoja, kad jam kažkas paveiksliuką nuo sienos nukabino. Ekspertams tokiais atvejais įrodinėjama, kad jie nedelsiant turi dingusius daiktus surasti. Specialistai gaišta laiką visiškai be reikalo. Tačiau į kiekvieną iškvietimą būtina atsiliepti ir vykti.
Ekpertai kviečiami, jei miršta žmogus, net jei žmogus rastas be smurto žymių. Vilniuje paprastai budi keturi ekspertai. Būna atvejų, kai visi suvažiuoja į tą patį policijos komisariatą – tai nutinka, kai jo atsakomybės teritorijoje užregistruojama iš karto keletas nusikaltimų.
Neretai ekspertus nustebina nusikaltėlių įžūlumas ir šaltakraujiškumas. „Pamenu, vagis įėjo į butą, o namie tuo metu buvo ir vyras, ir žmona. Nė vienas jų nekreipė dėmesio, kad kažkas vaikšto. Manė, kad antroji pusė. Vagišius pasiėmė grobį ir ramiausiai pasišalino. O kartą miegančiai moteriai jos pačios namuose nuo kaklo nuėmė grandinėlę. Kokių šaltų nervų reikia…” – nors ir visko matęs, vis dar stebisi A.Dragūnas.
Ir po darbo – apie darbą
Ekspertai tvirtina, kad norinčiųjų pas juos dirbti yra daug. Dabar Vilniuje yra 25 ekspertai, o visoje Lietuvoje jų daugiau kaip 300. „Čia darbas įdomus, visą laiką dalyvauji įvykiuose”, – aiškino prieš porą metų M.Romerio universitetą baigęs Gediminas Butkus. Ten jis studijavo ir specialų ekspertų rengimo kursą. Jo dėstytojas S.Boldyrevas spėja ne tik dėstyti, bet ir ekspertu dirbti. Pasak jo, dar prieš keletą metų ekspertai Lietuvoje nebuvo rengiami. Dabar išleidžiama vis daugiau absolventų, turinčių reikiamų žinių.
Vilniaus kriminalinių tyrimų skyrius turi du poskyrius. Viename jų dirba pareigūnai, vykstantys į itin sunkių nusikaltimų vietas. Kitame ekspertai turi reikalų su lengvesniais nusikaltimais. Pavyzdžiui, vagystėmis.
Vis dėlto labai griežto pasiskirstymo nėra. Jei reikia pavaduoti kolegą ar vykti vienu metu į keletą vietų, važiuoja bet kuris darbuotojas. Niekas neskaičiuoja, kiek valandų išdirbo.
„Pavyzdžiui, mėnesį planavęs susiruošei su žmona į teatrą, o kai jau reikia eiti, skambina: pavaduok kolegą”, – prisiminė S.Boldyrevas. Anot A.Dragūno, būna ir dar blogiau. Bet čia vyrai susigriebę pasigyrė, kad jų skyriuje nėra buvę nė vienų skyrybų. Ko gero, antrosios pusės priprato. Vyrai pasakojo, kad jų kolektyvas labai draugiškas – rengia sąskrydžius, varžybas, kartu švenčia gimtadienius. Tačiau dėl sunkaus darbo laisvalaikio lieka mažai, be to, ir atlyginimas nesiekia nė 2 tūkst. litų. Dar pridėkime nuolatinį stresą. Vis dėlto nė vienas ekspertas nesiruošia mesti tarnybos. Apie tokius žmones sako: entuziastai arba įsimylėjusieji savo darbą.