Estijos gynybos ministerija parengė rizikos, susijusios su Baltijos jūros dugnu tiesiamo Šiaurės Europos dujotiekiu, analizę, kurioje teigiama, kad šis magistralinis vamzdynas taps papildomu rizikos veiksniu Estijos saugumui, rašo šalies laikraštis „Postimees”.
Laikraštis pažymi, jog Estijos gynybos ministras Jakas Aviksas (Jaak Aaviksoo) nekomentuoja raporto, kurį parengė ministerijos Žvalgybos skyrius, teigdamas, kad jo turinys yra valstybės paslaptis. Tačiau ministras pripažino, kad bet kokį statinį jūros dugne galima potencialiai naudoti kariniams tinklams, pavyzdžiui, sekti plaukiojančius laivus ar imtis elektroninio sekimo.
„Jūros paviršiuje būsianti aptarnavimo stotis (ji bus pastatyta pačiame trasos viduryje) jau bus tiesiogine prasme suvereni apžvalgos salelė ekonominėje kitų šalių erdvėje. Visa tai turės tiesioginę įtaką kaimyninių valstybių nacionaliniam saugumui. Tokiu atveju rizikos analizės atlikimas yra visiškai pagrįstas”, – sakė Estijos gynybos ministras.
Anksčiau apie Šiaurės Europos dujotiekio poveikį Estijos saugumui kalbėjo ir šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Antsas Laneotsas (Ants Laaneotsas), atkreipęs dėmesį į padidėjusi Rusijos karinių laivų skaičių Baltijos jūroje.
Tuo tarpu Šiaurės Europos dujotiekį tiesiančio koncerno „Nord Stream AG” atstovas Jensas Miuleris (Jens Mueller) „Postimees” sakė, kad įmonė pasirengusi suinteresuotų valstybių vyriausybėms suteikti galimybę patikrinti dujotiekio tiesimo darbus, jei jos išreikš tokį pageidavimą.