Linijinių laivų keleivių aptarnavimo problema Klaipėdos uoste vis dar užburtame rate. Laivybos kompanijos DFDS LISCO atstovai tikina, kad dėl nepalankių sąlygų terminale jie negali plėtoti savo verslo, o KLASCO, kuriai priklauso terminalas, vadovybė nemato būtinybės ką nors kapitaliai jame keisti, nes pajėgumai dar neišnaudoti.
Šiuo metu linijinių keltų keleiviai Klaipėdos uoste aptarnaujami tik AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) priklausančiame Jūrų perkėlos terminale (JPT). Žinia, sąlygos jiems šiame terminale, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, pritaikytoje laivams, gabenantiems geležinkelio vagonus, toli gražu nėra idealios. Naujasis keleivių ir krovinių terminalas dar nepradėtas statyti, geriausiu atveju jis atsiras tik 2009-aisiais.
KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, dar ne taip seniai JPT pajėgumas buvo išnaudojamas tik 50 proc., pastaruoju metu – apie 70 proc. AB DFDS LISCO Keleivių marketingo ir pardavimų grupės vadovo Arvydo Skuodo manymu, šią seną problemą reikia spręsti kompleksiškai: tuo turi būti suinteresuota tiek stividorinė, tiek laivybos kompanija, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tiek Klaipėdos miesto savivaldybė. Nekalbant apie kitas problemas, susisiekimas su miestu iš JPT iki šiol tebėra prastas, ženklų sistema gerėja, bet nepakankamai. DFDS LISCO atstovai mano, kad JPT yra patogioje geografinėje vietoje krovinių atžvilgiu, tačiau ne keleivių.
Apie tai, ko reikėtų norint į Klaipėdos uostą pritraukti daugiau laivų keleivių, kitaip sakant, kad uostas ir miestas bei laivybos ir krovos kompanijos iš linijinių laivų gautų didesnes pajamas, diskutuota praeitą ketvirtadienį plaukiant keltu „Kaunas” iš Karlshamno į Klaipėdą.
Aplinka daro gėdą
V. Greičiūno manymu, DFDS LISCO reikėtų koreguoti keltų tvarkaraštį. Dabar jis derinamas prie to, kad, sakykime, šeštadieniais, sekmadieniais Vokietijoje yra uždaryti keliai.
KLASCO norėtų žinoti, kokio dydžio plauks keltai, kitaip sakant, bendrovės planus bent penkeriems metams, kad galėtų tinkamai parengti perkėlą. „Vakarų eksprese” jau buvo rašyta, kad ketinama nugriauti JPT administracinį pastatą.
Diskusijos dalyvių manymu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turėtų planuoti investicijas čia, tai turėtų rūpėti ir miesto valdžiai, nes dabar JPT aplinka daro gėdą. Po to, kai 1995 metais buvo sutvarkytas Jūrininkų prospektas, daugiau šioje miesto dalyje jokios pažangos nepadaryta.
Siekdama geresnių rezultatų laivybos bendrovė turėtų didinti keleivių vietų keltuose skaičių, ieškoti naujų didesnių keltų, dažninti dabartinių keltų reisus. Pasak A. Skuodo, jeigu būtų didinamos apimtys, vadinasi, tektų bloginti sąlygas. Pastaruoju metu keltais ėmė keliauti daugiau žmonių grupių. Tokių kelionių organizatoriams jau dabar iškyla problemų, norint sudaryti grupės žmonėms vienodas sąlygas. Žmogus už kelionę sumokėjęs tiek pat, nori, kad ir jo kajutė būtų su langu ir t. t.
Šiuo metu kompanija imasi įvairių priemonių siekdama pritraukti daugiau keleivių. Šiemet keltų bilietai nebrango, tikimasi, jog jų kaina bus tokia pati ir kitais metais, keleiviams pateikiami įvairūs pasiūlymų paketai. Turint omenyje, kad keleivių plukdymas kompanijai nėra itin pelninga veikla, DFDS LISCO rezultatai neblogi, nes kai keltuose gabenami ir keleiviai, ir kroviniai, vienos srities nuotolius dengia kita, tad bendras rezultatas tiek krovinių, tiek keleivių atžvilgiu – 10-12 proc. augimas.
Keltų įplaukos didesnės
Pernai į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai atvyko 49 kartus, atplukdydami apie 24 tūkst. turistų. Jeigu vieno kruizinio laivo užsukimas kainuoja apie 100 tūkst. Lt, turint omenyje rinkliavų mokesčius, vadinasi, uostas per metus gavo apie 5 mln. Lt pajamų. Paprastai į krantą išlipa apie 70 proc. kruizinių laivų turistų, t. y. 17,5 tūkst. Iš išlipusiųjų apie 40 proc. ką nors nusiperka. Skelbiama, kad vienas užsienio turistas Lietuvoje palieka 100 eurų, arba apie 350 Lt. Kruizinių laivų turistai pernai paliko 2,5 mln. Lt. Taigi iš kruizinių laivų gauta 7,5 mln. Lt įplaukų.
Linijiniai laivai per metus į Klaipėdos uostą atplaukia po 150 kartų. Vieno laivo rinkliava už vieną užsukimą – 17 tūkst. Lt. Per metus jo įplaukos – 2,5 mln. Lt. DFDS LISCO turi 5 keltus. Iš visų jų per metus gaunama 12,5 mln. įplaukų. Pernai linijiniais laivais keliavo 125 tūkst. keleivių, iš kurių 40 proc. užsieniečių. Klaipėdą per metus aplankė 50 tūkst. užsieniečių keleivių. Vadinasi, jie paliko 17,5 mln. Lt. Paprastai jie būna tris dienas, taigi Lietuvoje liko 52,5 mln. Lt. Įplaukų iš linijinių laivų gauta 65 mln. Lt. A. Skuodo teigimu, tačiau jie, palyginti su kruiziniais laivais, Klaipėdoje nesulaukia didesnio dėmesio, nors keleivių srautai didėja.
Keleivių daugėja
Problemą reikia spręsti jau dabar, nes keleivių DFDS LISCO keltuose nuolatos daugėja. 2001 m. jų buvo 70 tūkst., 2006 m. – 220 tūkst., pervežtų automobilių skaičius išaugo nuo 10 tūkst. iki 70 tūkst. Vokietijos linijoje po to, kai buvo sumažintos kainos, keleivių, keliaujančių su automobiliais, skaičius išaugo 3 kartus.
Švedijos linijoje keleivių skaičius nuo 10 tūkst. per metus išaugo beveik iki 60 tūkst. 2005 metais, kai iš Klaipėdos į Karlshamną pradėjo plaukti du keltai „LISCO Patria” ir „Kaunas”, šuolis buvo akivaizdus. Bendrovės atstovai mano, jog vis dėlto buvo pasirinkta teisinga kryptis atsisakant kelto reiso į Stokholmą, nes nebuvo pakankamai krovinių, ir vietoj jo pasirenkant Karlshamną.
A. Skuodo teigimu, sezono metu vasarą keltai būna keleivių užpildyti beveik maksimaliai, iki 80 proc. Jo manymu, dabar reikia galvoti apie tai, kaip padidinti pervežimus ne sezono metu.
Daugiau keliauja ir lietuviai
Keleivių padaugėjo 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Prasidėjo aktyvesnis darbo jėgos judėjimas. Lietuvos žmonės naudojasi keltais vykdami dirbti į Skandinaviją. Pastaruoju metu nemažai jų ir grįžta. Be to, pasisvečiuoti pas save dirbantys Lietuvos žmonės jau kviečiasi savo gimines ir artimuosius.
Iš Karlshamno labai geras susisiekimas su Pietų Švedija, tad keltais daugiau naudotis ėmė verslininkai. Kadangi visuomeninis transportas Švedijoje brangus, neretai jie vyksta su automobiliais. Pervežtų automobilių skaičius šioje linijoje išaugo nuo 25 tūkst. iki 70 tūkst. per metus.
Anksčiau Kylio linijoje 75 proc. visų pervežtų keleivių sudarydavo vokiečiai. Pasak A. Skuodo, jų nostalginis turizmas jau gęsta. Pernai vasarą Lietuvos keltais keliavo maždaug tiek pat ir vokiečių, ir lietuvių. Taigi situacija šioje linijoje keičiasi. Jau atsirado keleivių ir iš Latvijos, Danijos, Šveicarijos, kitaip sakant, atsiveria naujos rinkos. Šiemet padaugėjo keleivių iš Nyderlandų, Belgijos.
Švedijos linijoje Lietuvos piliečiai vis dar sudaro 85 proc., švedai – 7 proc., kiti – norvegai, danai, latviai.