Generalinei prokuratūrai nepavyko sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo vykdymo dėl mažametės klaipėdietės išsiuntimo pas Vokietijoje gyvenantį tėvą.
Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad šį prašymą gali nagrinėti tik Vokietijos teismas, kuriame šiuo metu yra nagrinėjama klaipėdietės Ingos Rinau ir jos sutuoktinio vokiečio skyrybų byla.
Dvejų metukų mergaitės interesus motina I. Rinau gali ginti tik Vokietijos Oranienburgo apylinkės teisme. Tik šis teismas gali nuspręsti, ar vaikas gyvens savo gimtinėje pas tėvą, ar Lietuvoje – pas motiną.
Po šio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nėra jokių kliūčių mažametę išsiųsti pas tėvą Michaelį Rinau į Vokietiją.
„Vaiko negrąžinsiu, nors jau gavau vykdomąjį raštą. Tokį sprendimą skųsiu”,- vakar sakė I. Rinau.
„Vakarų ekspresas” rašė, kad generalinis prokuroras Algimantas Valantinas siekė atnaujinti procesą civilinėje byloje ir sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, pagal kurią mergaitė turi būti grąžinta tėvui, vykdymą. Esą teismas neteisingai aiškino ir taikė 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu.
Kovo 15-osios Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, patenkintas tėvo M. Rinau apeliacinis skundas ir nuspręsta mergaitę grąžinti į Vokietiją. Šioje nutartyje pažymima, kad dvejų metų mergaitės grąžinimas gali jai sukelti psichologinių sunkumų, tačiau kartu konstatuojama, kad vaikui nebus padaryta žala.
Dėl to teismas netaikė Hagos konvencijoje nustatytos išimties, pagal kurią neprivaloma grąžinti vaiko, jei yra didelė rizika, kad grąžinimas sukeltų jam fizinę ar psichinę žalą arba vaikas pakliūtų į kitą netoleruotiną situaciją.
I. Rinau kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama sustabdyti šios nutarties vykdymą, kol pagerės jos sūnaus sveikatos būklė. Teismas buvo atidėjęs mergaitės grąžinimą iki liepos 1 d., tačiau birželio 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria buvo atidėtas nutarties vykdymas.
Lietuvės ir vokiečio šeimoje gimusi mergaitė buvo prižiūrima motinos. Nuo jos gimimo praėjus dviem mėnesiams vyro iniciatyva sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, tėvas dukrai išlaikyti kas mėnesį skyrė po 300 eurų. Su tokiomis pajamomis mergaitės motina kartu su savo sūnumi iš pirmosios santuokos negalėjo išgyventi svetimoje šalyje, todėl grįžo į Lietuvą.
Oranienburgo apylinkės teismas dar 2006 m. rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui M. Rinau, o bendrą su mergaitės motina I. Rinau globą panaikinti.
Mergaitės motina su prašymu apginti dukros interesus šių metų gegužę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
tai i kokia mes europos sajunga istojom,jeigu bijoma pasipriesinti didesnei valstybei del mazosios musu pilietes.Neturiu zodziu.Visi apake motinos skausmui.Tai kur ginamas lietuvospilietis,jokios apsaugos.Ir aciu dievui kad visi bega is tokio krasto kaip musu.Tik noriu palinketi mamai stiprybes ir nepaluzti,bet kazin ar taip iseina,kai nera kas uzstoja,net ir savoje tevyneje.Ir kokias konstitucijas ziuri teisejai,pirmiausia paziurekit i motinos skausma.Ir kaip gali atiduoti tevui jeigu pats paliko zmona su vaiku ir islaikymui tik kiek skyre,sito niekas nemato.NEBUTU LIETUVELEJE TOKS BORDAKAS