Ginčuose dėl Neringos – klausimas, kas viršesnis

Vakarykštis Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriuo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) generalinis planas pripažintas galiojančiu, atvėrė vartus dar aštresnėms diskusijoms dėl teritorijos ateities vizijos.

Vėl susikirtus aplinkosaugininkų ir politikų interesams, svarstoma galimybė šauktis Temidės pagalbos ir išsiaiškinti, kuris dokumentas yra viršesnis – saugomos teritorijos generalinis ar savivaldybės bendrasis planas?

Žinia, Vakar KT išaiškino, kad Vyriausybės 1994 metų nutarimas „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” neprieštarauja Konstitucijai.

Tai reiškia, kad visi ginčytini detalieji planai, kuriuos esą neleistinai palaimino Neringos savivaldybė, turės būti koreguojami pagal generalinio plano sprendinius.

Šis KT išaiškinimas duos startą teismų maratonui dėl galimai nelegalių statybų Neringoje.

Pagal 2006 metais priimtą kitą KT nutarimą, visos klaidos, padarytos rengiant ginčytinus detaliuosius planus, negalės būti įteisintos vėliau priimtais teisės aktais.

Kertasi dokumentai

Visgi KT išaiškinimas tik įpylė žibalo į ugnį, kadangi generalinio plano sprendiniai kertasi su užmojais, kurie įvardyti Klaipėdos miesto bendrajame plane ir ruošiamuose Neringos specialiajame ir bendrajame planuose.

Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aurelijos Stancikienės, nenormalu yra tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą ruošiamas Neringos bendrasis planas, kuriuo bus tvarkoma ir KNNP teritorija.

„Nacionalinis parkas – ne savivaldos lygmens, o pasaulinės svarbos objektas. Ruošiami strateginis ir Bendrasis planai iš esmės prieštarauja saugomos teritorijos koncepcijai. Politikai mato urbanizaciją, geresnių sąlygų statyboms sudarymą, miesto plėtrą. Reikia labai gerai pamąstyti, ar nevertėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai galėtų padaryti Seimo narių grupė”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Stancikienė.

Jos manymu, generalinis planas yra svaresnis dokumentas, nes jį tvirtino Vyriausybė, o bendruosius planus tvirtina savivaldybių tarybos.

Ginčų jau esama ir su uostamiesčio valdžia dėl planų šalia vadinamųjų laivų kapinių statyti jachtų klubą, viešbučius.

„Ten – draustinis, todėl generaliniame plane tokių užmojų nenumatyta. Yra griežti reikalavimai ir dėl Kopgalio: viena mūsų sąlygų, kad delfinariumo valymo įrenginiai būtų iškeldinti iš dabartinės teritorijos Kopgalio smaigalyje. Rekreaciniai baseinai taip pat turėtų būti maži, ne 50 metrų ilgio”, – dėstė KNNP direktorė.

Ateities klausimas

Kadangi dabar galiojantis KNNP generalinis planas patvirtintas dar 1994 metais, yra rengiamas naujas.

Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojo Vidmanto Bezaro, ši institucija jau yra parengusi naująjį tvarkymo planą ir pateikusi jį savivaldybei.

Politikai ir aplinkosaugininkai spręs esminį klausimą: kokia turėtų būti Kuršių nerija? Pavyzdžiui, į ją atvykusiam Seimo vadovui Viktorui Muntianui atrodo, kad teritorija – visiškai neišnaudota, rekreacinė dykvietė su minimaliomis sąlygomis pramogauti.

Neringos vicemeras Arūnas Burkšas „Vakarų ekspresui” sakė, kad kol kas diskusijos virsta monologu, nes yra pilietinės grupės, kurios sugeba politikų planuose įžvelgti vien bloga.

„Aplinkosaugininkai įsivaizduoja neįsivaizduojamus dalykus – senosios Neringos išsaugojimą. Jų manymu, jei medinė troba pūva, ji ir turi supūti, o ne būti restauruota. Juk niekas neleidžiama, visur – paveldas, kurio neliks, jei ir toliau viską drausime. Jau žinote tas anekdotu virtusias istorijas, kai norint pakeisti langą troboje tenka eiti kryžiaus kelius”, – teigė politikas.

Jis tikino, kad į esamą generalinį planą niekada nebuvo žvelgiama pro pirštus.

„Svarbiausia rasti kompromisus prieš Vyriausybei tvirtinant naują tvarkymo planą. Mums priimtina tai, kad jame numatyta atiduoti oro uosto teritoriją rekreacijai, tačiau diskutuotinu klausimu vadiname sprendimą drausti tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje ties Nerija naudotis garsą keliančiomis vandens transporto priemonėmis: vandens motociklais ir kateriais, kurie tempia slidininkus”, – dėstė A. Burkšas.

Politikai taip pat mėgins išsireikalauti, kad Neringos naudai būtų pakeistos Nacionalinio parko ribos ir zonos. Pavyzdžiui, dabar Neringos savivaldybei nepriklauso nė centimetras Kuršių marių ar Baltijos jūros. Kuršmarės yra Šilutės rajono savivaldybės žinioje.

„Jie nori viską saugoti, o mums gyventi reikia, ir ne tik vasarą”, – reziumavo A. Burkšas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.