Rusija neskuba su Lietuva tartis dėl ekologinės rizikos naftos telkinyje D6

Pastaruoju metu sulėtėjo Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas siekiant apsaugoti Kuršių neriją nuo galimo naftos verslovės D-6 poveikio.

Toks faktas konstatuotas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, vykstančioje Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje, trečiadienį diskutuojant apie Kuršių nerijos apsaugą.

Kaip sakė sesijos darbe dalyvaujantis Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, trečiadienį buvo išnagrinėta informacija apie Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą siekiant apsaugoti Kuršių neriją nuo naftos verslovės telkinyje D-6 poveikio. Pasaulio paveldo komitetas konstatavo, kad šis bendradarbiavimas labai sulėtėjo, nors ir buvo įsipareigota pasirašyti reikiamus dvišalius susitarimus.

Per komiteto sesijas jau buvo nagrinėtos su naftos gavyba telkinyje D-6, kuris yra Rusijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje, susijusios ekologinės saugos problemos. Prieš trejus metus net buvo nuspręsta Kuršių neriją įtraukti į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą, jeigu Lietuva ir Rusija nesusitartų dėl naftos gavybos telkinyje D-6 ekologinės rizikos bendro vertinimo kartu su nepriklausomais tarptautiniais ekspertais. Tada šis sprendimas paskatino Rusiją atsiliepti į daugkartinius Lietuvos siūlymus ir pastangas.

Tačiau iki šiol dar nepavyko pasirašyti abiejų šalių susitarimo bendradarbiauti kovojant su Baltijos jūros tarša ir parengti bendro ypatingųjų priemonių jos taršos atvejais plano, taip pat pasirašyti susitarimų dėl jūros taršos prevencijos, avarijų likvidavimo ir žalos atlyginimo. Lietuva, pasak A. Spruogio, šių dokumentų projektus Rusijai yra pateikusi.

Pasaulio paveldo komitetas pažymėjo, kad abi šalys kuo skubiau turi pasirašyti minėtuosius dokumentus. Kaip vykdomas šis įpareigojimas, jos turės informuoti iki 2008 m. vasario 1 d. ir tai bus aptarta per kitą Pasaulio paveldo komiteto sesiją svarstant UNESCO Konvencijos dėl pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos įgyvendinimo klausimus.

Šią 1972 m. priimtą Konvenciją dabar jau yra ratifikavusios 183 valstybės. Lietuva ją ratifikavo 1992 metais. Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000-aisiais. Šiuo metu šį sąrašą sudaro 830 kultūros ir gamtos vertybių.

Pasaulio paveldo komitetas, kurį sudaro 21 valstybė, tarp jų ir Lietuvos, atstovai, sesijoje iki liepos 2 d. planuoja apsvarstyti pasiūlymus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti dar 45 kultūros ir gamtos vertybes, taip pat aptarti įvairių šiame sąraše esančių vertybių būklę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.