Tebūnie šviesa!

Perdegusi žibinto lempa – gedimas, nuo kurio neapsaugotas nė vieno automobilio vairuotojas.

Pakeisti ją, pasak automobilių žibintais ir lempomis prekiaujančios individualiosios įmonės „Leksema” savininko

Dainiaus Melėno, paprasčiau nei pakeisti padangą.
Bėda slypi kitur: nemažai vairuotojų vis dar linkę taupyti ir lempas pirkti kur pigiau – pavyzdžiui, turguje.
O tai reiškia, kad egzistuoja didelė galimybė nusipirkti tokią, kuri perdegs vos po dienos ar kelių.

Šiais laikais lempas automobilių žibintams gamina dešimtys solidžių firmų: „Philips” (Olandija), „Narva”, „Hella”, „Osram” (Vokietija), „Tesla” (Čekija), „Tungsram” ir „General Electric” (Vengrija) ir t.t. Todėl patartina dar prieš einant į parduotuvę apsispręsti, ką pirksite.

Pagal paskirtį automobilinės lempos skirstomos į kelias kategorijas (gabaritinės šviesos, salono šviesos, priekiniams žibintams ir pan.), jų nominali įtampa lenviesiems automobiliams yra 12 vatų.

Praktiškai visų šiuolaikinių automobilių priekiniuose žibintuose naudojamos dviejų siūlų halogenines H4 ir H7 kategorijos lempos. Štai jos dažniausiai ir tampa apsukrių klastotojų taikiniu.

Kodėl užgeso žibintai?

D.Melėnas automobilių savininkams primena paprasčiausią būdą apsisaugoti nuo blogo pirkinio: ant kiekvieno žibinto nurodyta, kokios lempos gali būti naudojamos. Tačiau, norint neišmesti pinigų klastotei, reikia bent kiek nusimanyti automobilinių lempų konstrukcijoje ir jų klasifikacijoje bei pasikliauti specialistais.

Bemaž du dešimtmečius visi solidūs automobilių gamintojai naudoja halogenines lempas – kolbas iš karščiui atsparaus kvarcinio stiklo, užpildomas specialiu dujų mišiniu (dažniausiai jodo arba bromo). Tokių lempų spiralė įkaista iki 2700-3000 laipsnių, o šviesos srautas yra 1,5-2 kartus didesnis, palyginti su įprastomis kaitinimo lempomis. Maža to: kokybiškos halogeninės lempos tarnauja 450-500 valandų ir ilgiau.

Žinomų gamintojų lempoms brokas pasitaiko tik 4-7 atvejais milijonui vienetų. Kiekviena lempa patikrinima pagal mažiausiai 14 parametrų. Deja, prastos reputacijos turgų ir kioskų prekystaliai užversti „muliažais” ryškiose dėžutėse, neturinčiais nieko bendro su firminėmis lempomis. Tokie gaminiai gaminami iš paprasto stiklo, jų kolbos neužpildytos halogeniniu mišiniu, ir neįkaista palaipsniui, kaip turėtų. Kai kurių klastočių kolbose nebūna vakuumo, todėl jos nedega.

Klastotės prasčiau apšviečia kelią nustačius tiek ilgąsias, tiek trumpąsias šviesas. O po 2-3 dienų jų siūlai apsilydo, ir lempos perdega.

Apie kokybę pasufleruoja ir pakuotė

D.Melėnas perspėja, kad labai dažnai prekės kokybę lemia ir pakuotė, nes šiuo metu dauguma ksenoninių lempų gaminamos Kinijoje, Taivanyje. Jei prekė kokybiška, ji įpakuota geroje, įvairiam poveikiui apsaugotoje pakuotėje. Jei lempa pigi ir įpakuota į kartoninę dėžutę, jos kokybe verta suabejoti.

Be to, ksenoninės lempos pakuojamos po dvi, tačiau taupūs tautiečiai mėgsta pakeisti tik vieną – perdegusią. D.Melėnas įspėja, kad tuomet gaunamas nepageidaujamas efektas, nes senos ir naujos lempos šviesa skiriasi.

Azijietiški „muliažai”

Didžioji dalis klastočių, kaip jau minėta, mus pasiekia iš pietryčių Azijos. Dalis jų net būna supakuotos į dėžutes su labai gerbiamais pavadinimais. Neseniai dėl to nukentėjo garsi vokiečių kompanija „Narva Speciallampen GmbH.”, jau kelerius metus halogenines lempas pakuojanti į ryškias geltonai juodas dėžutes. Tačiau po Rytų Europą plačiai paskleistos jos gaminių klastotės paprastai būna supakuotos į senojo pavyzdžio violetines dėžutes.

Be to, azijietiškas klastotes galima atpažinti iš prastos poligrafijos ant pakuočių. Tariamos „firminės” lempos šviečia 3-5 kartus prasčiau, turi plonesnę spiralę, neretai dar ir cokolis būna kreivas, o ant stiklo matyti defektai.

Dėžutės, ant kurių nurodoma, kad jose supakuotos lempos atitinka europietiškus standartus ar pasižymi vokiška arba japoniška kokybe, užplūdo mūsų rinką. Todėl pirkdami pamainą savo automobilio žibinto lempai turėkite omenyje, kad Europoje pagaminta gera H4 tipo halogeninė lempa dar gamykloje kainuoja 1-1,5 JAV dolerio. Pridėjus transportavimo išlaidas, prekybinį antkainį, mažmeninė lempos kaina, suprantama, gali tik padidėti. Tuo tarpu azijietiškos klastotės neretai parduodamos ir už mažesnę nei gamyklinė kainą.

Tiesa, dar yra rusiškos halogeninės lempos. Jas gamina Ufos, Saransko, Serdobsko miestų gamyklos. Jų kokybė kiek žemesnė nei „tikrųjų užsienietiškųjų”, tačiau ir rusiškas lempas jau pradėjo klastoti, tad būkite budrūs.

Galingesnės – vadinasi, pavojingesnės

Kelių eismo taisyklės daugelyje šalių lempas priekiniams žibintams leidžia naudoti ne galingesnes nei 60 vatų. D.Melėnas atkreipia dėmesį ir į tai, kad naudojant didesnio galingumo lempas nei nurodyta ant žibinto, galima pakenkti patiems žibintams, nes tokiam galingumui pritaikyta ir automobilio optika bei elektros įranga.

Klastočių gamintojai sąmoningai didina lempų galią, tačiau jos, įjungus ilgąsias ir ypač trumpąsias šviesas, vis tiek šviečia 3-5 kartus prasčiau nei originalai. Tuo tarpu naudojant galingas halogenines lempas, perkraunamas generatorius, įkaista elektros instaliacija, apdega kontaktai, apsilydo gnybtai ir izoliacija, greičiau aptrupa ir subyra reflektorius. Ant įkaitusio žibinto stiklo užtiškus vandeniui, jis gali įskilti ar net sudužti.

Netikras prestižas

Paskutiniu mados klyksmu laikomos lempos, šviečiančios ryškiai mėlyna šviesa. Jos taip pat krito į akį įvairaus plauko verteivoms.

Palyginti su tradicinėmis halogeninėmis, kokybiškos ksenoninės lempos turi daugybę pranašumų. Jų šviesos srautas dukart stipresnis nei halogeninių lempų, važiuojamąją dalį jos apšviečia plačiau ir tolygiau. Naudojantis originalias lempas vairuotojas geriau orientuojasi tamsoje ir mažiau pavargsta.

Pirmos ksenoninės lempos automobiliams pasaulio rinkoje pasirodė 1993-iaisiais. Tuomet jas gaudavo tokių gamintojų kaip „Mercedes-Benz”, „Audi”, „Lexus” ir BMW „topmodeliai”. Ksenoninės lempos veikimo principas – šviečiantis lankinis išlydis tarp elektrodų. Ši aparatūra labai brangi, todėl lempos ir dedamos į prestižinių markių automobilių žibintus.

Ksenoninių lempų pranašumai akivaizdūs: jos ilgaamžės, nebijo vibracijos, skleidžia triskart daugiau šviesos nei halogeninės giminaitės.

Deja, labai dažnai „padėvėtų” užsienietiškų automobilių savininkams apgavikai įbruka tariamai ksenonines lempas su žydros spalvos kolbomis, tikėdamiesi apgauti naivuolius, norinčius pasipuikuoti „prestižiniais” žibintais.

Kad iliuzija būtų tikresnė, tariamas ksenonines lempas gamina galingesnes (100-180 W), dėl ko gali kilti rimtų problemų su automobilio elektros įranga. Tikrosios ksenoninės lempos, anot D.Melėno, žymimos indeksais: D1, D2R, D2S ir būna 35-60 W.

Dažniausiai apsukruoliai iš Azijos mėgina prakišti savo „produkciją” dėžutėse su užrašais „Plazma Zenon” arba „Plazma Xenon” už juokingą kainą. Lietuvos rinkoje, specialisto teigimu, ksenoninės lempos (tiksliau – dviejų lempų su transformatoriais komplektas) kainuoja nuo 350 iki 500 litų.

Brangoka? Tačiau ksenoninių lempų skleidžiamas švietos srautas kruopščiai sureguliuotas, jomis neapakinsite priekyje važiuojančiųjų, jos neįkais, o maksimalus jų tarnavimo laikas matuojamas nuo 1500 valandų.

Pabaigai

Kad neapsikvailintumėte atlikdami tokį paprastą darbą kaip automobilio žibinto lempos pakeitimas, pravartu žinoti kelias paprastas „gudrybes”.

Specialistai pataria jokiu būdu nesiliesti prie kolbos. Ant jos paviršiaus nuo pirštų liekančios dėmės lempai įkaitus sudrumsčia kolbą. Ji atvėsta netolygiai, dėl ko lempa ilgainiui gali perkaisti ir perdegti.

Pakeitus lempą, būtų gerai, jei atkurtumėte automobilio konstrukcijoje nustatytą žibinto hermetiškumą. Patekusi vidun drėgmė gali sugadinti reflektoriaus dangą.