Važiuoti dideliu greičiu didelio meistriškumo nereikia. Paspaudi akseleratoriaus pedalą, ir viskas. Visa kita padarys pats automobilis. Kur kas sudėtingiau važiuoti ne tik greitai, bet ir protingai bei saugiai.
Kas tas didelis greitis?
Sena tiesa: daugiausia eismo nelaimių įvyksta dėl piktnaudžiavimo greičiu. Greitis vairuotoją verčia įsitempti ir visą dėmesį atiduoti keliui. Net patyrusiam vairuotojui paspaudus 100 km/h ir greičiau pulsas tampa dažnesnis 20-40 proc., negu važiuojant 50-60 km/h. Todėl vairuotojas privalo gerai žinoti važiavimo dideliu greičiu ypatybes ir jas įvertinti praktiškai. Vien žvilgsniui nukreipti nuo vieno objekto prie kito prireikia 0,15-0,33 sekundės. Per sekundę vairuotojo žvilgsnis gali aprėpti ne daugiau kaip 3-6 objektų. Greitis šį skaičių dar labiau sumažina.
Sumanus vairuotojas greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į kelio sąlygas – važiuoja greičiau, kai galima, ir lėčiau, kai būtina.
Ir jokių netikėtumų – svarbu įžvelgti, ką gali padaryti kiti, ir neleisti savęs užklupti netikėtai.
Važiavimo greitis priklauso ir nuo eismo intensyvumo. Kuo didesnis greitis, tuo didesnė distancija tarp kolonoje važiuojančių automobilių. Vokietijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad maksimalus kelio laidumas esti tuomet, kai transporto priemonių greičio diapazonas yra 50-60 km/h. Kuo didesnis greitis, tuo mažesnis matymo laukas, tai yra tunelio efektas
Žinoma, kad vaizdai gali būti apgaulingi, ypač kai važiuojama dideliu greičiu, temstant arba tamsiu paros metu, pablogėjus matomumui dėl oro sąlygų, kai apakina priešpriešiais atvažiuojančio automobilio šviesos, kelio pakilimuose, nuolydžiuose, vingiuose, kai iškreipiama perspektyva. Visais šiais atvejais priešpriešinių ir pakeleivingų automobilių distanciją ir greitį vairuotojas įvertina su didele paklaida.
Saugus greitis – meistriškumo įrodymas
Yra gausybė važiavimo greičio variantų, kuriuos vairuotojai gali pasirinkti važiuodami tomis pačiomis sąlygomis. Vairuotojai, mėgstantys greitį, labai besiskiriantį nuo vidutinio, dažniau tampa eismo įvykių dalyviais.
Didelis greitis ir dažnas jo kaitaliojimas didina eismo įvykio, kai sunkiai sužalojami žmonės, tikimybę. Mat netikėtai kintant greičiui pakyla reikalavimai kitiems eismo dalyviams, jie verčiami akylai stebėti besikeičiančią situaciją ir staigiai reaguoti. Greitai važiuojantis automobilis sunaudoja daugiau kuro, išmeta daugiau dujų. Kartu didėja transporto priemonių keliamas triukšmas.
Pasirinkti optimalų greitį – idealus būdas siekti pusiausvyros tarp optimalaus kelio laidumo, eismo saugumo ir aplinkos apsaugos.
Nukrypimas nuo vidurkio
Net tuo pačiu keliu, tomis pačiomis sąlygomis važiuojantys vairuotojai renkasi nevienodą greitį. Jau dėl paties greičio netolygumo gali padidėti eismo įvykio rizika. Jei automobiliai ta pačia kryptimi rieda skirtingu greičiu, anksčiau ar vėliau tarp jų iškils konfliktinė situacija. Dėl skirtingo greičio gali susidaryti automobilių spūstis, o dėl jos padidėja eismo įvykio rizika.
Tyrimai rodo, kad vairuotojai, kurių važiavimo greitis itin skiriasi nuo vidutinio transporto priemonių srauto greičio, patekti į eismo įvykį rizikuoja labiau nei tie, kurie važiuoja daugmaž vidutiniu greičiu. Vadinasi, vairuotojo, kuris važiuoja didesniu už vidutinį greičiu, rizikos laipsnis įsivelti į eismo įvykį didesnis negu to, kuris laikosi greičio, artimo vidutiniam. Tas pat pasakytina ir apie tuos vairuotojus, kurie važiuoja mažesniu už vidutinį greičiu – padidėja tikimybė, kad į tokį automobilį atsitrenks iš paskos didesniu greičiu važiuojantis automobilis. Dar didesnis greičio skirtumas tarp automobilių ir dviračių, traktorių, vežimų, pėsčiųjų – tai irgi padidina eismo įvykio tikimybę.