Pareiškimai, kad Rusijos raketos gali būti nutaikytos į Europą, neatitinka Rusijos ir Šiaurės Atlanto aljanso partnerystės santykių formato, mano NATO vadovas Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis).
„Manau, kad Rusijos ir NATO tarpusavio santykiai – tai partnerių santykiai. Ir panašūs pareiškimai apie galimus naujus raketų taikinius tiesiog iškrenta iš (priešraketinės gynybos problemos) svarstymo konteksto”, – sakė J.de H.Schefferis antradienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
Ir apskritai, mano NATO vadovas, dėl Amerikos PRG elementų dislokavimo Europoje diskutuojama pernelyg audringai.
„Manyčiau, jog šioje gana sudėtingoje diskusijoje tikslinga šiek tiek pritildyti visų visuomeninių ir viešų pareiškimų, kuriuos daro abi šalys, toną”, – sakė Aljanso vadovas.
„Jei klausysitės savojo „iPod” visu garsumu, nukentės jūsų ausų būgneliai”, – pridūrė J.de H.Schefferis.
Pasak jo, „tai netaikoma kam nors konkrečiai”, jis turi galvoje tarptautinius santykius. „Jei girdėtumėte, kas vyksta tarp tarptautinių santykių srities ir diplomatinės scenos, turbūt suprastumėte mano mintį”, – pastebėjo NATO vadovas.
Rusija griežtai nepritaria JAV planams dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje priešraketinės gynybos sistemos dalis, ir Maskva ne kartą yra įspėjusi, kad gali nutaikyti raketas į Europą, jeigu šie planai bus įgyvendinti.
J.de H.Schefferis spaudos konferencijoje dar vienu Rusijos ir NATO „nesantaikos obuoliu” pavadino Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties temą, bet pabrėžė, kad dialogas šiuo klausimu tęsiamas.
Balandį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija laikinai sustabdo savo įsipareigojimus pagal Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį, apkaltinęs NATO valstybes ignoruojant šį susitarimą, kuris buvo parengtas netrukus po šaltojo karo.
Maskva pagrasino apskritai pasitraukti iš šios sutarties, jei nebus rastas Rusiją tenkinantis sprendimas.
1990 metais NATO valstybių, kurių tada buvo 22, ir Varšuvos sutarties šalių pasirašyta sutartis numatė sumažinti penkių pagrindinių tipų (tankų, šarvuočių, karo laivų, artilerijos ir raketų) įprastinę ginkluotę.
Atsižvelgiant į pasikeitusias tarptautinio saugumo sąlygas, sutartis 1999 metais Stambule buvo peržiūrėta. Tačiau atnaujintą sutartį yra ratifikavusios tik keturios valstybės – Baltarusija, Kazachstanas, Rusija ir Ukraina.
NATO reikalauja, kad prieš tai, kai jos narės ratifikuos naująją versiją, Rusija išvestų savo likusias pajėgas iš Gruzijos ir Moldovos.
Aljanso nuomone, sakė J.de H.Schefferis, Rusija neįvykdė visų Stambulo įsipareigojimų, susijusių su kariuomenės išvedimu iš Gruzijos ir Padniestrės.
„Diskusijos esmė – įvykdyti Stambulo įsipareigojimai, ar ne. NATO pozicija tokia: Rusija neįvykdė visų Stambulo įsipareigojimų”, – sakė NATO vadovas.
„Kartais būna, kad mes sutinkame, o kartais mes nesutinkame. Dabar mes nesutinkame, bet tai nereiškia, jog tuo viskas ir baigiasi. Tai reiškia, kad mes turime svarstyti toliau. Pokalbiai bus tęsiami”, – pridūrė jis.
labai blogai kad Rusija nevykdo Stambulo įsipareigojimų, niekaip nesuprantu, kodėl NATO nepanaudoja karinės jėgos Moldavijos Uždniestrės vientisumui užtikrinti, ir Gruzija bei Armėniją apginti nuo separatistų?reikia ES ir NATO susirūpinti. Reikia išsaugoti demokratiją šiose kraštuose ir apsiginti nuo rusiškos politinės ekspansijos. Manau pats laikas panaudoti karinę jėgą Uždniestrėje, Kaukaze kur yra neramumai. Nors iššauktų Rusijos didelį pasipriešinimą bet parodyti gali padaryti NATO ir parodyti kokie esame vieningi. Gal būt sukeltų naujas demokratijos revoliucijas Baltarusijoje, Ukrainoje.
labai gerai kad NATO nepasiduoda, mes už NATO, daug geriau ir siaugiau bus jei NATO pastatys raketas Europoje, dar reikėtų labai galingų radarų +raketų bazės Estijos ir Suomijos salose