Konservatorius nepatenkintas istoriko „kontroversiškais pasisakymais” apie Lietuvos istoriją

Tėvynės sąjungos (konservatorių) atstovas Rytas Kupčinskas išreiškė viešą nepasitenkinimą istoriko Alvydo Nikžentaičio nuostatomis ir siūlė neįtraukti akademiko į Istorinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisiją.

Seimas antradienį pritarė minėtos komisijos sudėčiai, kurią sudarytų 17 asmenų iš politikos, viešojo administravimo bei akademinės sferos, tačiau vieno jos nario – istoriko A.Nikžentaičio kandidatūra sukėlė diskusijas.

Posėdžio metu konservatorius R.Kupčinskas piktinosi A.Nikžentaičio „kontroversiškais pasisakymais” ir siūlė neįtraukti istoriko į komisiją.

„Ponas Nikžentaitis pakankamai dažnai pasisako kontroversiškai dėl Lietuvos istorijos, su kuo aš negaliu sutikti. Todėl aš manau, kad vis dėlto, kadangi jis ir pats aktyviai nedalyvavo Atgimimo veikloje, siūlau, kad šitas asmuo nebūtų įtrauktas į komisijos sudėtį”, – posėdžio metu kalbėjo konservatorius.

Tuo tarpu socialdemokratą Justiną Karosą nustebino tokia parlamentaro pozicija.

„Esu nustebęs. Pirmą kartą girdžiu Seimo salėje kalbant tokiais terminais. Jeigu galvoji kitaip nei kolegos, reiškia esi neteisus”, – nuostabos neslėpė J.Karosas.

Nepaisant išsakytų konservatoriaus abejonių, parlamentarai pritarė komisijos sudarymui, kurios sudėtyje bus ir A.Nikžentaitis.

A.Nikžentaitis yra Lietuvos istorijos instituto direktorius. „Juoda katė” tarp istoriko ir konservatorių perbėgo praėjusiais metais, kuomet nesutapo požiūriai rengiant dokumentų rinkinį „Lietuva ir SSSR Antrojo pasaulinio karo metais, T. 1: Lietuvos Respublika ir SSSR 1939-1940 m.”.

Konservatorių nepasitenkinimą tuomet buvo sukėlęs instituto mokslininkų bendradarbiavimas su Rusijos akademikais, tačiau institutas teigė minėtame leidinyje ne paneigęs, o kaip tik sustiprinęs, Baltijos šalių prievartinio prijungimo prie SSRS fakto pagrindimą.

Kaip žinoma, Rusija nepripažįsta 1939-1990 m. Baltijos šalių okupacijos.

Istorinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisija turės parengti Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio sukakčių ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio bei kitų istorinių Lietuvos nepriklausomybės įvykių minėjimo renginių programas ir prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos.

Jos veikla apims ir Lietuvos atgimimo laikotarpio istorinės medžiagos būklės tyrimą bei vertinimą, komisija turės parengti šios medžiagos išsaugojimo veiksmų planą, koordinuoti šio plano įgyvendinimą.

Komisiją sudaro 17 narių, tarp kurių yra Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, europarlamentaras ir nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Landsbergis, poetas Justinas Marcinkevičius, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, Kultūros, Finansų ir Krašto apsaugos ministerijų atstovai, įvairūs akademikai bei politikai.