Seimas antradienį priešpiet nesugebėjo susitarti dėl Konstitucijos pataisų įtvirtinant tiesioginius merų rinkimus – klausimas buvo nukeltas iš pradžių į vakarinį posėdį, o po frakcijų atstovų pasitarimo pas Seimo pirmininką Viktorą Muntianą sutarta dėl pataisų balsuoti ketvirtadienį.
„Susitarėm, kad tą klausimą visvien svarstysime, apsispręsime balsuojant, bet tą darysime ne šiandien, tą darysim ketvirtadienį iš ryto. Tie argumentai, kurie buvo išsakyti, kad tiesiogiai renkamo mero neaiški kompetencija, tai aš įrodžiau kolegom, kad pas mus reikalui yra viskas paruošta: ir Konstitucijos pataisos, ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai”, – žurnalistams po pasitarimo aiškino Seimo pirmininkas.
Seimo nariai antradienį nesutarė, ar Konstitucijos pataisas, leidžiančias savivaldybių merus rinkti tiesiogiai piliečiams, reikia svarstyti iškart, ar būtina palaukti, kol bus paruošti kiti įstatymų projektai, aiškiai nustatantys merų, savivaldybių tarybų ir administracijos direktorių santykius bei įtaką.
Nors posėdyje buvo užsiregistravęs 101 parlamentaras, o Konstitucijos pataisoms priimti reikia 94 balsų, tačiau pabūgta, kad padidės oponuojančiųjų dalis ir pagrindinio šalies įstatymo pakeitimai nebus priimti. Tuomet tektų daryti ilgą pertrauką, nes nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Kaip žurnalistams teigė Seimo pirmininkas, kai kurie Seimo nariai ėmėsi gudrybės siekdami nukelti pirmojo pataisų priėmimo datą ir nesiregistravo, nors dalyvavo posėdyje.
Dabar merus išsirenka savivaldybių tarybos, merai vadovauja savivaldybės tarybos darbui, tuo tarpu vykdomąsias funkcijas atlieka ir savivaldybei faktiškai vadovauja nerenkamas pareigūnas -savivaldybės administracijos direktorius.
Antradienį posėdyje ir Konstitucijos pataisoms pritariantys, ir joms besipriešinantys Seimo nariai siūlė, kad būtų paruošti viso įstatymų paketo galimų pataisų koncepciniai matmenys, kuriuose būtų nustatyta tiesiogiai išrinkto mero santykiai su kitomis savivaldybės institucijomis bei pareigūnais.
Išsakydami savo pozicijas darbietė Virginija Baltraitienė ir liberalcentristas Algis Čaplikas aiškino, jog tiesioginių merų rinkimų nori patys rinkėjai, o liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius teigė manantis, jog rinkimų reforma sustiprins vietos savivaldą.
Tuo tarpu konservatorius Saulius Pečeliūnas ragino kolegas baigti „žaisti populizmą”, nes, jo teigimu, šitomis pataisomis norima apgauti tautą. Jo nuomone, balsuoti dėl Konstitucijos pataisų bus galima tik kai bus aptarti esminiai klausimai – merų funkcijos bei santykiai su taryba ir administracijos direktoriumi.
Seimo pirmininkas V.Muntianas parlamentarams aiškino, kad yra paruoštos kelios alternatyvios Vietos savivaldos įstatymo pataisos, aiškiai nustatančios tiesiogiai renkamo mero padėtį – ar jis bus vykdomosios institucijos dalis, ar tik tarybos pirmininkas, ar vykdys vykdomąsias ir atstovaujamąsias funkcijas.
„Jeigu jūs prisimenat, tai yra ne pirma diskusija šiuo klausimu. Mes grįžom prie pirminio pasiūlymo. Apsvarstėme įvairiausius variantus. Vietos savivaldos įstatymo projektai yra paruošti, o jau mūsų pasirinkimas, kokį mes norime matyti merą: ar vykdomąją instituciją, tik tarybos pirmininką, ar ir tokį, ir tokį”, – kalbėjo V.Muntianas.
Jis pažymėjo, jog net 11 dabartinių savivaldybių merų yra išrinkti 1,5 proc. rinkėjų balsais, todėl, jo nuomone, tokie merai niekam neatstovauja.
Tiesioginių merų rinkimų idėją deklaruoja remiančios beveik visos Seimo frakcijos. Jai, Seimo pirmininko V.Muntiano teigimu, nepritarimą reiškia tik Tėvynės sąjunga, Taryboje priėmusi sprendimą oponuoti minimoms Konstitucijos pataisoms.
Tuo tarpu Savivaldybių asociacija, vienijanti merus, siekia, kad merai būtų ir tarybų pirmininkai, bet kartu priklausytų vykdomosioms institucijoms, tačiau tuomet, anot Seimo pirmininko, „dingsta atskaitingumas”.
2002 m. Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą, jog yra numatytos
dvi savivaldybių institucijų rūšys: savivaldybių tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos), todėl meras negali tuo pat metu būti abiejų tipų institucijų dalis, o jo funkcijos negali kartu apimti ir vadovavimo tarybai, ir viešosios administracijos reikalų.
Konstitucijos pataisos gali būti priimtos už tai balsuojant Seime du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Planuotas pataisų priėmimas turėjo būti pirmasis, antrasis vyktų jau rudenį.
Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 94 visų Seimo nariai. Iš viso Seime yra 141 narys.