Sostinėje – magiški Joninių kontrastai

Švęsti vilniečiai bei sostinės svečiai pradėjo gerokai anksčiau nei įprastai. Naktį prieš Jonines Vilnius gyveno šūkio „Tebūnie naktis!” nuotaikomis. Įvairiose sostinės vietose, daugiausia po atviru dangumi, vyko apie keturiasdešimt nemokamų renginių.

Dar penktadienio vakarą Katedros aikštė virto šokių mokykla po žvaigždėmis, K.Sirvydo skveras – žolynų turgumi, Sereikiškių parkas – didele kino sale ant žolės ir kulinarine laboratorija. Rekonstruojamą Rotušės aikštę juosianti tvora tapo milžiniška austa juosta, o Neries upė prie Mindaugo tilto pasipuošė medžio skulptūromis, vaizdo instaliacijomis, šviečiančiais labirintais, Vilniaus bažnyčios prabilo naktiniais kamerinės muzikos ir vargonų koncertais.

Vieną trumpiausių metų naktų nemiegoti buvo verta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Iki išnaktų sostinėje veikė aštuonios privačios meno galerijos, o Vilniaus paveikslų galerija kvietė į austrų dailininko Alfredo Kubino grafikos parodą.

Įdomių renginių programą pasiūlė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Latako gatvės kiemelyje buvo rodoma lietuvių animacija, vaidinami spektakliai, skaitoma poezija. Mažieji Jonai ir Janinos leido laivelius Vilnele, Sereikiškių parko medžius papuošė popierinėmis gervėmis bei piešiniais.

Ištvermingiausių šventės dalyvių po įspūdžių kupinos nakties šeštą valandą ryto Sereikiškių parke laukė ramūs pusryčiai ant žolės su šiltomis bandelėmis bei kava.

Dar prieš Joninių naktį Vilniuje buvo siekiama atgaivinti prieškariu gyvavusią žolynų turgaus tradiciją. Šiuo tikslu praėjusį penktadienį K.Sirvydo skveras senamiestyje sužaliavo įvairiausiais žolynais ir Joninių vainikais, čia savo patirtimi dalijosi žolininkai ir būrėjai.

Pasak etnologų, saulėgrįžos šventė Joninės iškilesnė už kitas kalendorines, ji linksma, netgi siautulinga. Per ją atliekamos apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi, įprasminančios ir sutvirtinančios žmogaus saitus su gamta. Ypač ši šventė buvo sureikšminta šiauresniuose kraštuose, Baltijos baseino šalyse, kur sezoniniai gamtos reiškiniai itin ryškūs.

Birželio 21-ąją saulė įrieda į Vėžio žvaigždyno ženklą – tai vasaros saulėgrįža, astronominė vasaros pradžia. Ilgiausia metų diena ir šviesiausia naktis – pats gamtos suvešėjimas. Vasarvidžio diena Lietuvoje trunka net 17 valandų ir 18 minučių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.