Dėl Baltijos jūros pakrantę užplūdusių melsvadumblių kalti poilsiautojai, nerandantys tualetų ir besišlapinantys jūroje.
Šlapime esantis fosforas yra pagrindinis cheminis elementas, skatinantis melsvadumblių dauginimąsi. Taip teigia vilnietis hidrobiologas profesorius Karolis Jankevičius rašo „Lietuvos rytas”.
Pasak jo, Baltijos jūroje sparčiai gausėjanti melsvadumblių biomasė ne tik menkina paplūdimių estetinį vaizdą, kelia nepatogumų poilsiautojams, bet ir gali sukelti alergiją.
Jūros priekrantėje ant dugno nusėdę nesuirę melsvadumbliai išskiria sieros vandenilį ir kitas toksines medžiagas. Šios vietos tampa negyvomis zonomis, iš kurių pasitraukia žuvys.
Šiais metais dumbliai pasirodė jau birželio pradžioje. Tiršta melsvadumblių masė užklojo pakrantę centriniame kurorto paplūdimyje tarp gelbėjimo stoties ir jūros tilto. Po kelių dienų jūros augalai pradėjo pūti ir dvokti.
Palangos komunalininkai išvežė 52 kubinius metrus dumblių, tačiau po kelių dienų į pajūrį atvykę poilsiautojai tą pačią paplūdimio vietą išvydo vėl nuklotą storo dumblių sluoksnio.
Praėjusią savaitę dumbliai pasirodė ir Šventosios paplūdimyje. Prieš savaitę jie buvo pastebėti ir ties Būtinge.
Su šia problema miesto švarintojai pirmą kartą susidūrė praėjusiais metais.
Liepos mėnesį dumblių buvo nuklotas kelių kilometrų ilgio paplūdimio ruožas. Prie kranto priplaktų dumblių sluoksnis vietomis siekė apie metrą storio.
Tuomet iš čia buvo išvežta beveik 300 kubinių metrų teršalų.
Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Jūratė Kasperovičienė aiškino, kad melsvadumblių atsiradimui jūroje įtakos turi karšti orai ir Kuršių marių tarša.
Tačiau profesorius K.Jankevičius įsitikinęs, kad marių tarša nėra pagrindinė dumblių gausėjimo Palangos paplūdimiuose priežastis.
„Jeigu įtakos dumblių dauginimuisi turėtų marios, iš pradžių jie nuklotų Klaipėdos paplūdimius.
Tuo tarpu dabar dumblių atsiranda Palangoje – 20 kilometrų nuo uosto vartų, Šventojoje ir net Būtingėje”, – kalbėjo vilnietis mokslininkas.
Spartų melsvadumblių dauginimąsi kurorte jis aiškina didele šlapimo koncentracija jūros priekrantėje.
Nors Būtingės paplūdimys nėra populiarus tarp poilsiautojų, čia į jūrą išmetamos Palangoje surenkamos nuotekos. Palangos valymo įrenginiai visiškai nesuskaldo su šlapimu iš žmogaus organizmo išsiskiriančio fosforo ir azoto.
Į jūrą išleidžiamų nuotekų litre lieka iki 1,5 miligramo fosforo. Per vieną vasaros savaitgalio dieną iš viso į jūrą išleidžiama apie 8 tūkstančius kubinių metrų nuotekų.
Melsvadumblių dauginimąsi spartina azotas ir ypač – fosforas.
Pasak mokslininko, vidutiniškai žmogus per parą išskiria iki pusantro litro šlapimo.
Iš šio kiekio šlapimo išgarinus vandenį, lieka 50-60 gramų sausųjų medžiagų. Jose yra 20-35 gramai karbamido – koncentruoto azoto ir nuo 2 iki 7 gramų fosfatų.
Fosforas yra pagrindinis cheminis elementas, skatinantis melsvadumblių dauginimąsi.
Jie pradeda daugintis, kai viename litre vandens fosforo koncentracija pasiekia 0,5 miligramo.
„Jūroje keletą kartų nusišlapinęs vyras į vandenį išleidžia apie 5 gramus, kitaip tariant, 5000 miligramų fosforo.
To pakanka, kad palanki melsvadumbliams daugintis fosforo koncentracija susidarytų 10 tūkstančių litrų arba 10 kubinių metrų vandens”, – suskaičiavo K.Jankevičius.
Teritorijoje, apimančioje 50 metrų nuo kranto ir 20 metrų palei jį – apie tūkstantį kubinių metrų vandens. Vadinasi, šiame paplūdimio ruože pakankama fosforo koncentracija susidaro keletą kartų jūroje nusišlapinus 100 žmonių.
Mokslininko teigimu, jei poilsiautojai ir toliau nesilaikys higienos reikalavimų, dumblių atakos kurorto paplūdimyje dažnės ir gausės.
Higienos gydytojų nuomone, norint žmones atpratinti šlapintis jūroje, paplūdimiuose turi būti pakankamai tualetų.
Savaitgalio dienomis 4 kilometrų ilgio Palangos paplūdimių ruože vienu metu poilsiauja apie 100 tūkstančių žmonių. Pagal higienos normas tokiam būriui poilsiautojų reikėtų 2000 tualeto vietų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus privatizavimo vajui, dalis tualetų virto gyvenamaisiais namais, privačiais viešbučiais ir restoranais.
Dabar Palangos paplūdimiuose yra išlikę 6 stacionarūs tualetai ir du kilnojamieji tualetai prie moterų pliažo.