Gyvename didelių pokyčių metu. Tai ir globalūs dalykai, vykstantys visame pasaulyje, ir dalykai, aktualūs mums, gyvenantiems Lietuvoje, Europos Sąjungoje. Vykstant intensyviems politinės, ekonominės ir socialinės integracijos procesams, vis dažniau susiduriame su įvairių kalbų vartojimu. Ypač mes, europiečiai, gyvenantys margoje daugiakalbėje visuomenėje. Tad dažnai tenka kalbėti apie tai, kuria kalba parašytas koks nors dokumentas, kokiomis kalbomis išleista nauja knyga ir pan.
Tačiau kuo daugiau apie tai kalbama, tuo dažniau tenka išgirsti netaisyklingai sakant: Mano kompiuterio meniu yra anglų kalboje (= anglų kalba). Dėstytojas vedė užsiėmimą vokiečių kalboje (= vokiečių kalba; vokiškai). Ar turite instrukciją lietuvių kalboje (= lietuvių kalba; lietuviškai)?
Šiuose pavyzdžiuose netaisyklingai pavartota vietininko linksnio forma. Ši klaida yra Didžiųjų kalbos klaidų sąraše (http://www.vlkk.lt/klaidos/linksniu-vartojimo.html). Ten sakoma, kad vietininko linksnio forma nevartojama daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pavyzdžiui, su žodžiu kalboje tokiais atvejais: Skaitė paskaitą lietuvių kalboje (= lietuvių kalba; lietuviškai). Knyga išėjo anglų ir švedų kalbose (= anglų ir švedų kalbomis).
Na, o vietininko linksnį kalboje ar kalbose palikime kitiems atvejams, pavyzdžiui, kai kalbėsime apie tai, kokių įdomių dalykų yra mūsų kalboje ar kitose kalbose: Lietuvių kalboje yra 10 balsių – 6 ilgieji ir 4 trumpieji. Baltų ir slavų kalbose daiktavardžiai yra linksniuojami, o romanų kalbose – ne. Lietuvių kalboje yra 7 linksniai, o vokiečių kalboje linksnių yra mažiau – 4.
Taigi, lietuvių kalboje yra daug ko – balsių, dvibalsių, linksnių, tačiau knygų joje nėra! Knygos leidžiamos lietuvių kalba. Šitaip galime pajuokauti, o pajuokavę gal geriau įsiminsime, kada tinka sakyti kalboje, o kada ne.