Apkalbos – ne vien bobučių darbas

Amžinas visuomenės alkis malšinamas visų laikų populiariausiu kolektyviniu kūriniu – gandais

Sakysite, gandai – senų bobučių reikalas? Bet ar tikrai?

Nejaugi niekada nejautėte malonumo plakti liežuviais tuos, kurie vienu hierarchiniu laipteliu stovi aukščiau už jus?

O kaip ta mergina, kuri nuolatos žvilgčioja į jūsų vyrą?

Sakysite, kad jos nenulydėjote pagiežingu žvilgsniu ir neapdalinote savo draugių „tikruoju jos asmenybę atspindinčių savybių sąrašėliu”?

Nesakykite. Tuo sunku patikėti.

Gandų gimdykla

Simpatijos, antipatijos, tikros ir sukurtos žinios, dažnai pridedant asmeninę nuomonę, tampa pačia tikriausia gandų gimdykla.

Perteikdami gautą informaciją ir kai kuriuos atminties plyšelius užpildydami viena kita spėlione ar visuomenėje vyraujančiu stereotipu, turime nepakartojamą visų laikų populiariausią kolektyvinį kūrinį – gandą. Kas buvo pirmasis jo autorius, kažin ar atkapstysime, o ir paskutinį nustatyti bus gana keblu. Aišku viena, gandai egzistuoja ribotą laiko tarpą. Tol, kol juos pakeičia naujesni ir įdomesni.

„Gandai malonūs: jie duoda žmogui vertę, duoda temą. Jei neturi ką kalbėti, gali apšnekėti. Ar rasi ką smagesnio?” – retoriškai klausė psichoterapeutas Olegas Lapinas.

Daugeliu atvejų gandai mūsų bendravime atstoja informaciją. „Žmogus gali pasakyti „man sakė”, „man pasakojo”, „žinai, ką man apie jį sakė?”… Ir kaip viso šito negirdėti? Gandai – tai nuolatinis alkis žinoti”, – įsitikinęs O. Lapinas.

Ir nors realios grėsmės jie nekelia, pagadinti gyvenimą gali.

Kalbos – it prieskonis

Jei individas labai jautrus, aplinkinių šnabždesiai ir nuolatinis „sakė pasakė” gali apkartinti jo gyvenimą negrįžtamai. Vienintelė išeitis tokioje situacijoje – pasirinkti tinkamą ėjimo taktiką ir žaisti. Žinoma, pagal aplinkinių taisykles.

Galite rinktis net iš kelių variantų: ignoruoti, nereaguoti arba juoktis iš jus erzinančių gandų. Kita vertus, nereikėtų iš karto pasiduoti. Juk ir jūs galite kurti gandus apie save. Tokį kelią rinkosi ne vienas aktorius ar rašytojas, norėdamas išpopuliarinti savo asmenybę. Iš čia ir posakis – „Jei apie mane kalba, vadinasi, gyvas esu”. Gal ir ne visai subtilu, bet teisinga.

Sakysite: kam reikalingi gandai? Atsakymas nebus toks paprastas. Jie – tarsi prieskonis, gyvenimo druska. Kaip jau supratote, kiekvienam pagal skonį.

Dar viena, atrodytų nereikšminga, bet šioje situacijoje verta dėmesio detalė – gandai padeda tapatintis su tam tikra grupe ir jai priimtinomis vertybėmis. Taigi, jei naujajame kolektyve randate bendrą kalbą, įgysite ir sąjungininkų-bendraminčių. Dalydamiesi jums prieinama informacija, išgyvenamomis emocijomis, nuoskaudomis, patirta įtampa, pykčiu ar džiaugsmu, tapsite artimesni ir atversite tiesiausius kelius gandams.

Apkalbos – reklama

Žodis gandas visuomenėje nuspalvintas neigiama emocija, bet juk apšnekėti nepaprastai smagu.

Psichoterapeuto teigimu, kartais tik taip ir nugalimos blogos emocijos. Nepamirškime, kad tai gali būti ir naudinga. Kartais dėl skleidžiamų apkalbų žmonės tampa madingi ir geidžiami.

„Protingai tuo pasinaudojus, galima visai neblogai pasipelnyti”,-įsitikinęs vienas iš Lietuvos estrados atlikėjų, dažnai skleidžiantis gandus apie save.

Visai kas kita, jei gandai skleidžiami iš pavydo ar konkurencijos. Minėti atvejai gana pavojingi nedidelėms kompanijoms, dar neturinčioms tvirto vardo. Pasklidus kalboms, kad atlyginimai nuolatos vėluoja, kad dažna darbuotojų kaita ar darbdavys nesugeba suvaldyti savo pykčio, jo įmonę potencialūs darbuotojai gali pradėti lenkti didžiuliu spinduliu.

Suvaldyti minėtus procesus gana sunku. O nuostoliai garantuoti. Sugaudyti gandų skleidimo šaltinius tolygu vaikytis vėją laukuose. Gandus nešioti gali buvę darbuotojai, jūsų konkurentai, pavydūs kolegos ir net nusivylę klientai.

Kita vertus, Lietuvos rinka nėra didelė, todėl sklindantys gandai žada daugiau rūpesčių nei džiaugsmų.

Apsišarvuoti kantrybe

Dažniausiai nuo gandonešių nukentėję asmenys kelia sau tokius klausimus: kas? kodėl? už ką man šitaip?

Skaudžiausiai žeidžia į žiniasklaidą patekę asmeninę erdvę ir artimiausius žmones liečiantys gandai: santuokos, skyrybos, neištikimybės ir pan.

Kartais nebeištvėrę žmonės skambina į laikraščių ir žurnalų redakcijas pasiteirauti, kas skleidžia tokius šmeižiančius gandus. Kaip žinia, visi šaltiniai lieka paslaptyje.

Bet kaip ten sakoma? Jei kalba, vadinasi, yra dėl ko?

Deja, ne kiekviename gande galima rasti tiesos…

Tikriausiai nė nesusimąstėte, kad apie jus kalba todėl, kad esate svarbūs. Jus atpažįsta, jumis domisi, o tai – jau reklama jūsų asmeniui. Na, nebent jūs ne „žvaigždė” ir reklama jums nereikalinga.

Jei labai nuogąstaujate dėl aplinkinių reakcijos, atminkite, kad jie gyvena savais rūpesčiais, o į gandus jautriausiai reaguojate jūs. Psichoterapeuto O. Lapino teigimu, ieškoti gando skleidėjo verta tik tuomet, jei įvyko klaida, nesusikalbėjimas. Bet visiems, ranką prie širdies pridėjus, aiškinti, kad yra taip ir ne kitaip – tikrai neverta. Išmintingiausia – apsišarvuoti kantrybe ir stebėti, kas bus toliau.

O toliau – sulauksime naujų gandų. Beje, ar jūs jų dar negirdėjote?