Daugiabučių kiemai privalo būti švarūs

Žinia, Savivaldybė nuo metų pradžios prisiėmė pareigą finansuoti ne tik bendrųjų miesto plotų, tačiau ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskirtųjų želdinių, vejų, kiemų tvarkymą ir valymą.

Buvo pasirinktas sprendimas administruoti šiuos darbus per Klaipėdos namų valdas, nuo seno turinčias savo kiemsargius ir tokių darbų patirtį.

Savivaldybės specialistai, turėdami patirtį organizuoti bendrųjų miesto plotų valymą, šienavimą, mėgino derybose su valdomis mechaniškai šią savo patirtį ir taikyti. Tarnautojai nesugebėjo priimti jiems naujos patirties, nors ir ne specialistui aišku, kad šaligatvį palei gatvę valyti lengviau nei mašinomis užstatytą kiemą, parką nušienauti paprasčiau nei tokio pat dydžio kiemų pievelių lopus tarp medžių ir krūmų.

Tiesioginių derybų metu Savivaldybės specialistai laikėsi nuostatos, kad kiemų ir bendrųjų miesto plotų priežiūros įkainiai turi būti panašūs, nors kiemuose dažnai neįmanoma panaudoti net lengvosios technikos, ten daug rankų darbo.

Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus tarnautojams valdos pateikė būtiną informaciją apie valomus plotus, darbo apimtis ir jam atlikti reikalingas lėšas. Deja, miesto Tarybai, kuri priiminėjo sprendimą dėl finansavimo apimties, tarnautojai nesugebėjo tinkamai pristatyti šio klausimo svarbos, detalių, „apginti” visas tinkamam valymui reikalingas lėšas, todėl neturėdami pakankamos informacijos Tarybos nariai skyrė per mažai lėšų kiemų tvarkymui.

Derybose Savivaldybės specialistai dažnai keitė savo pozicijas – vieną dieną sakė, kad valyti reikės šešis kartus per savaitę, kitame susitikime buvo kalbama apie keturis kartus. Dalies dabar išryškėjusių bėdų buvo galima išvengti, jei tik Savivaldybės specialistai būtų laiku ir tinkamai informavę miesto vadovus.

Dėl žaliųjų plotų šienavimo, želdinių priežiūros žiemą susitarti nepavyko: dauguma valdų pačios neturi tam reikalingos technikos, tą paslaugą jos perka pagal poreikį, todėl ir derybose su Savivaldybe galėjo nurodyti tik tokius įkainius, už kuriuos paslaugą perka pačios. Savivaldybei tos kainos pasirodė didokos, todėl kiemų šienavimo klausimas taip ir liko „pakibęs”.

Žinia, prižiūrėti plačius bendrųjų miesto želdynų plotus yra daug patogiau ir pigiau (vertinant pagal sąnaudas prižiūrimam ploto vienetui), nei nedidelius vejos lopinėlius prie daugiabučių namų. Tuose lopinėliuose nepanaudosi našios technikos, tinkamos didelėms erdvėms. Pasak namų valdos „Paslaugos būstui” direktorės Reginos Uznienės, Savivaldybės specialistai derybose su valdomis nesutiko įvertinti šios specifikos. Valdos, iš patirties žinodamos realias darbo sąnaudas, savo ruožtu nesutiko želdinius prižiūrėti nuostolingai. Abi puses tenkinančio sprendimo tada pasiekta nebuvo, Savivaldybė apsisprendė žaliųjų plotų prižiūrėtoją rinktis konkurso būdu.

Pirmas priminimas Savivaldybės tarnautojams, kad negalima vilkinti želdinių priežiūros konkurso, galėjo būti jau sausio audra, išvarčiusi nemažai medžių, prilaužiusi šakų. Nors joms tai ir nepriklausė, namų valdos tada sutvarkė išlaužas, supjaustė ir išvežė medžius. Deja, tiesiogiai atsakingi už miesto priežiūrą Savivaldybės tarnautojai – Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus ir Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė – ir po audros konkurso organizuoti nesiskubino.

Šienavimo konkursas įvyko tik gegužę, smagiai žaliuojant žolytei. Tačiau apie medžių ir krūmų priežiūrą nebuvo užsiminta. Konkursą laimėjusi solidi, specializuota įmonė jau sezonui įsibėgėjus buvo priversta vytis gamtos kalendorių. Tai nėra lengva, nes darbai suplanuoti iš anksto, jiems paskirstyta technika. Žolė daug kur peraugo, ne bet kokia technika ją įmanoma nušienauti, tad šie darbai vėluoja. Šienpjoviai prašo kiemsargių neskubėti rinkti šiukšles nuo dar nenušienautų pievelių – nupjauti peraugusią ir išmindžiotą žolę yra praktiškai neįmanoma.

„Mes iš pat pradžių siūlėme atskirti želdinių priežiūrą ir kiemų valymą. Tai atskiros veiklos rūšys, skiriasi reikalinga technika, įranga, personalo kvalifikacija. Pavyzdžiui, genėti medį gali ne bet kas, tokia įmonė privalo turėti atitinkamą sertifikatą ir specialiai paruoštus darbuotojus, tokie darbai atliekami ne nuolat, o tik pagal poreikį. Kiemsargis savo darbą dirba nuolatos – tai tarsi kiemo šeimininkas”, – sako namų valdos „Buitis be rūpesčių” direktorė Birutė Jevdokimenko.

Pasak daugiabučių namų savininkų bendrijos „Upė” ir „Meda” pirmininkės Gražinos Korsakienės, Savivaldybės tarnautojai nelaiku ir netiksliai informavo daugiabučių bendrijų pirmininkus apie būsimas permainas. Iš pradžių bendrijoms buvo pažadėta, kad Savivaldybė atsakomybės už valymą imsis nuo praėjusių metų gruodžio pirmos dienos. Kai kurie bendrijų pirmininkai nuo tada ir atleido savo kiemsargius, tačiau namų valdos šias teritorijas perėmė tik sausį. Kelios savaitės metų pradžioje buvo nelengvas pereinamasis laikotarpis – dalis bendrijų atleidinėjo savo kiemsargius, dalis bendrijų „perduodavo” juos namų valdoms, teko skubiai perskirstyti naujas teritorijas. Tarnautojų sukelta organizacinė maišatis tikrai nepagelbėjo pereiti prie naujos tvarkos.

Tiems bendrijų vadovams, kurie apsisprendė pasilikti savo kiemsargius, Savivaldybė detaliai nepaaiškino išlaidų kompensavimo tvarkos. Todėl dažnas mažos vieno namo bendrijos pirmininkas tikėjosi gauti kompensaciją visam vieno darbuotojo išlaikymui, o ne pagal prižiūrimą plotą. Negavęs ko tikėjosi – kaltino pirmiausia tik tas lėšas administruojančią namų valdą.

Svečiai Klaipėdą labai dažnai vadina švariausiu Lietuvos didmiesčiu. Savivaldybės gaunamų skundų dėl aplinkos priežiūros statistiką reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad iki šių metų kiemsargių darbo miesto valdžia tiesiogiai nekontroliavo. Dabar yra triguba kontrolė – namo gyventojų, namų valdos ir atsakingo miesto tvarkymo skyriaus specialisto, kuris reguliariai inspektuoja jam pavestų teritorijų valymo kokybę. Suprantama, daugiau kontroliuojama – daugiau ir pastebima.

Keista buvo spaudoje skaityti Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irena Šakalienės samprotavimus, kad dėl prasto kiemų valymo ir nenupjautos žolės pirmiausia kaltos namų valdos. Ne valdas, o nerangius Savivaldybės tarnautojus kiekvienas sezonas „užklumpa netikėtai”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.