Uostamiesčio mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė apskaičiavo, kad apsisprendus sporto arenai parinkti kitą vietą ir viską pradėti nuo nulio, kaip siūlo kai kurie miesto politikai, vien parengiamosioms procedūroms įveikti prireiktų trejų su puse metų.
Pirmiausia, sakė vicemerė, reikėtų surasti ne mažesnį nei 10 hektarų dydžio sklypą, ir ne bet kokį, o esantį miesto teritorijoje.
Kitas etapas – detaliojo plano rengimas. Tai paprastai užtrunka apie metus. Ne ką trumpiau užtrunka ir žemės paėmimo miesto reikmėms procedūra. „Kalbant apie dabartinį sklypą, žemės reikalus pradėjome tvarkyti pernai spalį. Vyriausybės nutarimo iki šiol nėra. Vadinasi, reikia pridėti dar metus. Dar vienas žingsnis – galimybių studija. Dabartinė studija buvo pradėta rengti 2006-ųjų rudenį bus užbaigta liepą. Projektavimo darbai truktų dar mažiausiai 8 mėnesius, – vardijo J. Simonavičiūtė. – Vien čia suminėti darbai užtruktų apie trejus su puse metų. O kur dar konkursas rangovui parinkti ir pati statyba?”
J. Simonavičiūtės įsitikinimu, viską pradėjus nuo nulio arena iki 2011 metais vyksiančio Europos krepšinio čempionato tikrai nebus pastatyta.
Pasak vicemerės, planuojant statyti areną nuo pat pradžių ieškota tokio sprendimo, kad kuo mažiau reikėtų naudoti miesto biudžeto lėšų. „Patirtis rodo, kad tokie visuomeninės paskirties objektai niekada neatsiperka. Tam, kad kaštai iš biudžeto tokiam statiniui išlaikyti būtų minimalūs, reikia labai atsakingai parinkti jo operatorių. Atsakymą į šį klausimą kaip tik ir turėtų pateikti galimybių studija”, – sakė J. Simonavičiūtė.
Pasak vicemerės, dažnas klausia, iš kur bus gauti arenai statyti reikalingi apie 100 mln. litų. „Galiu išvardyti visus šaltinius. Apie 40 mln. litų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės investicijos – apie 30 mln. litų, Savivaldybės indėlis – apie 20 mln. litų, dar tiek pat turėtų sudaryti privačios lėšos”, – vardijo J. Simonavičiūtė.
Dabartines kalbas apie neva netinkamai parinktą vietą arenai statyti vicemerė įvardijo kaip paprasčiausią politikavimą.
Jokiais argumentais, J. Simonavičiūtės įsitikinimu, nepagrįsti ir samprotavimai apie galimybę parduoti žemę, o už gautus pinigus areną statyti kitoje vietoje: „Žemė yra valstybės. Ji bus suteikta arenai statyti. Jei mes nuspręsime arenos toje vietoje nebestatyti, tai valstybė tą sklypą atsiims. Tada pardavimas bus įmanomas tik pagal aukcionų tvarką – pusė gautos sumos Savivaldybei, pusė – valstybei.”