Bendra sąskaita: laukia politinis mūšis

Klaipėdoje antrus metus diskutuojama, kaip supaprastinti, o svarbiausia – atpiginti gyventojų atsiskaitymą už komunalines paslaugas, tačiau kokių nors apčiuopiamų rezultatų iki šiol nematyti.

Niekuo bent jau kol kas negali pasigirti ir uostamiesčio konservatoriai, vadinamosios bendros atsiskaitymo knygelės grąžinimą klaipėdiečiams paskelbę kaip vieną iš pagrindinių rinkiminių šūkių.

Klaipėdos konservatorių lyderis, opozicinei Permainų koalicijai miesto Taryboje atstovaujantis Naglis Puteikis įvardijo ir tokios nesėkmės kaltininkus – esą gerus jų siekius žlugdanti valdančioji dauguma ir Savivaldybės administracija. Esą valdantieji ir jiems pavaldūs klerkai, užuot palaikę jų iniciatyvą, pirma pasitaikiusia proga kaišioją pagalius į ratus ir net darą spaudimą komunalines paslaugas gyventojams teikiančioms savo įmonėms.

Nuo pat pradžios šiuos reikalus kuruojanti buvusi Savivaldybės administracijos direktorė, dabar mero pavaduotojo pareigas einanti Judita Simonavičiūtė tokius politinių oponentų kaltinimus kategoriškai atmeta. Pasak jos, sprendžiant šią problemą lemsiančios ne emocijos, o ekonomiškai pagrįsti argumentai.

Vieninteliu iki šiol šia linkme žengtu žingsniu galima būtų laikyti Savivaldybės tarybos Kolegijos pritarimą gyventojų atsiskaitymo už komunalinius mokesčius peripetijoms analizuoti sudaryti specialią darbo grupę. Į ją ketinama deleguoti miesto Tarybą sudarančių politinių partijų, Savivaldybės administracijos, taip pat įvairias paslaugas gyventojams teikiančių bendrovių, tarp jų – ir privačių, atstovus.

N. Puteikio reikalavimu, šios darbo grupės sudėtį bei jai keliamus tikslus tvirtins Savivaldybės taryba. Tai turėtų įvykti birželio 28-ąją.

Lems ekonominė nauda

Pasak J. Simonavičiūtės, tam, kad atsirastų vadinamoji bendra sąskaita, niekas neprieštarauja, tačiau diskusijos parodė, kad visi ją įsivaizduoja skirtingai.

„Žinia, įstatymai įpareigoja paslaugas teikiančias įmones gyventojams, su kuriais sudarytos sutartys, pateikti sąskaitas. Atrodytų, viskas paprasta: gauni keletą sąskaitų, įrašai į knygutę joje nurodytas sumas ir sumoki pinigus. Tačiau iškart kyla klausimas – o kas tuos pinigus paskirstys paslaugų teikėjams. Anksčiau tai darydavo butų ūkio įmonės. Šiandien tokio skirstytojo nėra”, – samprotavo J. Simonavičiūtė.

Vicemerės įsitikinimu, duomenims apie suteiktas paslaugas apdoroti bei iš gyventojų surinktiems pinigams paskirstyti būtinas itin patikimas tarpininkas.

Ne mažiau svarbus ir kitas klausimas – kiek kainuos tokio tarpininko paslaugos? „Gali atsitikti taip, kad jis, tapęs monopolininku, ims diktuoti savas kainas. Tokiu atveju už įmokų surinkimo paslaugą gyventojams gali tekti mokėti brangiau nei jie moka šiandien. Net ir tuo atveju, jei mokestis gyventojams bus sumažintas ar jie visai bus nuo jo atleisti, už administravimo paslaugą turės mokėti įmonės. Šios savo ruožtu ims kelti savo teikiamų paslaugų kainą. Argi mums to reikia?” – abejonėmis dalijosi J. Simonavičiūtė.

Dar viena problema – įkalbėti prie šio projekto jungtis kuo daugiau komunalines paslaugas teikiančių įmonių. Paskaičiuota, kad šis projektas apsimokėtų, jei jame dalyvautų ne mažiau nei penki paslaugų teikėjai. Sujungti vandens, šilumos, butų ūkio paslaugas teikiančias įmones gal ir būtų įmanoma. Tačiau nežinia, kaip į tokią iniciatyvą reaguotų dujas, elektrą, kabelinės televizijos bei telekomunikacijos paslaugas teikiančios privačios bendrovės.

„Jokios prievartos čia būti negali. Jei mums pavyks įrodyti, kad ši sistema bus paprasta, progresyvi ir – svarbiausia – pigi, visi jai pritars. Viską lems ne emocijos, o apskaičiavimais pagrįsti argumentai”, – įsitikinusi J. Simonavičiūtė. Anot jos, Savivaldybė čia esą gali atlikti tik tarpininko vaidmenį renkant informaciją ir derinant potencialių projekto dalyvių interesus.

Rengs ekskursijas

Bene aršiausiai už bendrą knygutę kovojantis N. Puteikis būsimosios darbo grupės uždavinius įsivaizduoja visai kitaip: „Kokios dar diskusijos? Jokių diskusijų – reikia ar nereikia tokios knygelės – negali būti. Darbo grupė turės atsakyti į vienintelį klausimą – kurį modelį renkamės. O mums ką siūlo? Nustatyti, ar toks dalykas kaip bendra atsiskaitymo knygutė apskritai įmanomas. Ką čia dar nustatinėti, jei ji jau yra?” – karščiavosi opozicionierius.

Skeptiškai nusiteikęs N. Puteikis ir pačios darbo grupės atžvilgiu. „Paskirs administracija į tą komisiją savo darbuotojus, lieps jiems parašyti išvadą, kad knygutė negalima, o po to sakys – na, matot, siūlot nerealų dalyką.”

Pasak N. Puteikio, Klaipėdai pavyzdžiu galį būti trys miestai – Vilnius, Mažeikiai, kur dar išlikusi senoji atsiskaitymo tvarka, ir visiškai naują projektą įgyvendinantis Kaunas.

Vilniuje, politiko teigimu, vienu metu esą galima susimokėti už šilumą, vandenį bei butų ūkio paslaugas. Ir visa tai – tik už tris papildomus litus.

Mažeikiuose, pasak konservatoriaus, esą dar geriau. Be jau minėtųjų paslaugų, čia dar galima susimokėti už dujas, ir, svarbiausia, be jokio papildomo mokesčio.

„Man juokinga klausytis kai kuriuos politikus ir administracijos darbuotojus teigiant, kad bendra knygutė yra neįmanoma, esą reikia keisti įstatymus. Įstatymai visoje Lietuvoje vienodi. Jei Mažeikiuose ar Vilniuje tokia knygutė yra, tai kodėl jos negali būti Klaipėdoje? Arba renkamės modernesnį – Kauno modelį”, – samprotavo N. Puteikis.

Pasak politiko, problemai išspręsti tereikia apvažiuoti visas tris vietas ir išsirinkti labiausiai priimtiną variantą. Uostamiesčio konservatorių lyderis patikino esąs pasirengęs tokią ekskursiją suorganizuoti.

Prie seno negrįš

J. Simonavičiūtės įsitikinimu, kad ir kokiu keliu nuspręstų pasukti Klaipėda, tokios knygutės, kokią turėjome anksčiau, nebebus. Visiškai naują projektas šiuo metu įgyvendinamas Kaune, ir jis, vicemerės įsitikinimu, išties vertas dėmesio.

Projekto „BendraSaskaita.lt” sumanytojas – UAB „Aservis”. Pasak jos vadovo Albino Bačiliūno, šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas kauniečiams už visas komunalines ir kitas paslaugas atsiskaityti iškart, vienu mokėjimu.

Projekto iniciatorių apskaičiavimu, vienas namų ūkis Kaune kiekvieną mėnesį gauna 6-7 sąskaitas, už kurių apmokėjimą banke ar kitame atsiskaitymo punkte tenka papildomai mokėti nuo 1 iki 4 litų už kiekvieną. Per mėnesį joms apmokėti išleidžiama daugiau nei 10 litų. Projektu „BendraSaskaita.lt” siekiame ne tik sudaryti sąlygas patogiai apmokėti sąskaitas, bet ir sumažinti šias gyventojų išlaidas iki 3-5 litų per mėnesį. Iš viso per metus bus sutaupoma iki 12 mln. litų.

Numatyta, kad bendroje sąskaitoje bus pateikiamos mokėtinos sumos už komunalines paslaugas: šildymą, elektros, vandens, dujų tiekimą, šiukšlių išvežimą, lifto priežiūrą bei kitas gyventojų kiekvieną mėnesį apmokamas paslaugas: kabelinę televiziją, interneto ryšį, vaikų darželį ir pan. Planuojama, kad ateityje bendrą sąskaitą bus galima apmokėti ir internetu.

Oficialiai projektas startuoja jau šį mėnesį. Sistema palaipsniui bus diegiama visuose Kauno mikrorajonuose priklausomai nuo administratorių ir tiekėjų pasiruošimo.

2005 m. įkurta elektroninių paslaugų bendrovė „Aservis” į naujos sistemos Kaune diegimą yra numačiusi investuoti per 1 mln. litų.