Lietuvos kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisės į turėtą žemę jau atkurtos 699 tūkst. piliečių į daugiau kaip 3,8 mln. hektarų.
Tai sudaro 95,7 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus Kazio Maksvyčio, geriausi žemės grąžinimo rodikliai yra Marijampolės apskrityje, kur piliečiams nuosavybės teisės jau atkurtos į 99,5 proc. prašymuose nurodyto ploto, Panevėžio bei Telšių apskrityse nuosavybės teisės atkurtos į 99 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Mažiausiai teisių į žemę atkurta Vilniaus apskrities Vilniaus (68,4 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto), Trakų (81 proc.), Šalčininkų (85,3 proc.), Utenos apskrities Ignalinos (79,3 proc.) bei Molėtų (89 proc.) rajonuose.
Iš 1292 šalies teritorijoje esančių kadastro vietovių piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas iš esmės jau baigtas 530 kadastro vietovių, o daugiau nei 97 proc. prašymuose nurodyto ploto nuosavybės teisės į žemę atkurtos dar 400 kadastro vietovių.
NŽT vadovo K. Maksvyčio teigimu, didžiausia bėda grąžinant žemę miestuose, kur nuosavybės teisės atkurtos į 58 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, – grąžintinos žemės trūkumas.
Be to, nemaža dalis miestų savivaldybių nesilaiko įstatymų bei nevykdo Vyriausybės sprendimų, tai yra neleistinai vėluoja kartografuoti galimos grąžinti savininkams laisvos valstybinės žemės sklypus bei taip pat vangiai rengia laisvoje miestų žemėje detaliuosius planus dėl pretendentams žemės sklypų individualiai statybai suformavimo. Todėl iki šiol neaišku, kokiam skaičiui pretendentų ir į kokį žemės plotą bus galima atkurti nuosavybės teises miestuose.
Deja, ne visą žemės savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę galima sugrąžinti savininkams natūra. Teisės aktuose yra aiškiai reglamentuota, kokia buvusių žemės savininkų valdyta žemė yra negrąžinama natūra, nes yra priskirta valstybės išperkamai bei neprivatizuojamai žemei.
Valstybė piliečiams už valstybės išperkamus žemės ar miško plotus atlygina ne tik perduodant lygiaverčius turėtiesiems miško plotus ar išmokant piniginę kompensaciją, bet ir atlyginant vertybiniais popieriais.
Nuo žemės reformos pradžios iki 2007 metų sausio 1 dienos piliečiams iš valstybės biudžeto iš viso išmokėta per 939 mln. litų, o įskaitant 2007 metams skirtas ir jau išmokamas lėšas – 1,1 mlrd. litų, arba 87 proc. visos reikiamos išmokėti piniginės kompensacijos lėšų.